- Man patiko mokytis, tačiau sugrįžti į mokyklą nebenorėčiau – yra dalykų, kurie nebesikartoja. O jei ir būtų galimybė sugrįžti, norėčiau nebe į savo laikų, bet į šiuolaikinę mokyklą. Mano laikais mokykla buvo šildoma krosnimi, žiemą tėvas iki pagrindinio kelio pramindavo pėdas, kad mes, vaikai, galėtume nubristi iki mokyklos.
Ingrida Jusčienė:
- Žinoma. Mokykla man siejasi su jaunyste. O jaunystė – tai pats smagiausias, nerūpestingiausias laikas gyvenime, taigi - kas nenorėtų į ją sugrįžti. Kadangi dar turiu mokyklinio amžiaus vaikų, simboliškai dar grįžtu į mokyklą – būna geras jausmas matyti atžalas su gėlėmis, išgirsti mokyklos skambutį.
Tomas Mikaločius:
- Jaučiu nostalgiją mokyklai, per Rugsėjo 1-ąją suspaudžia širdį, pamačius mokinius su gėlėmis, išgirdus skambutį. Mokykla yra nerūpestingumo metas – juk vienintelis rūpestis yra gerai mokytis. Išėjus iš mokyklos prasideda kasdienybė, darbai, mokesčiai.
Žydrūnas Venckus:
- Nenorėčiau. Mokykloje buvo gerai, nebuvau iš tų vaikų, kurie svajoja kuo greičiau užaugti ir pabaigti mokyklą. Tačiau gyvenimas po mokyklos yra daug įdomesnis, vieną svarbų gyvenimo etapą turi keisti kitas.
