|
|
|
Cosplay – animacija realybėje
Lietuvoje vis daugėja žmonių, propaguojančių cosplay (costume play – ang. kostiumų žaidimas). Jų jau atsirado ir Kretingoje. Kretingiškė 16-metė Gintarė Žiaušytė apie cosplay pirmą kartą išgirdo prieš keletą metų iš draugės, gyvenančios Vilniuje. Jau prieš tai mergina domėjosi anime – japoniška animacija, Japonijos kultūra, kalba bei muzika, tad cosplay ją supažindino su kita moderniosios Japonijos puse. Tad kas yra cosplay?
Anime personažai dažnai dėvi neįprastus drabužius, turi keistas šukuosenas. Persirengimas jais vadinamas cosplay, tuo užsiimantys žmonės – cosplayeriais, o grupė cosplayerių iš to paties anime – cosbandu. Cosplay Gintarę patraukė tuo, kad čia galima kūrybiškai išreikšti save. Reikia dalelė po dalelės atkurti pasirinkto veikėjo aprangą, kas dažnai trunka ne vieną mėnesį. Labiausiai vertinami tie žmonės, kurie viską daro patys, nors kai kurie pasitelkia siuvėjus ar paprasčiausiai kostiumus perka internetu. Be kostiumo, dar svarbu perprasti savo personažą, perimti jo būdo bruožus. Tam prireikia aktoriaus gebėjimų. Kol kas Gintarei teko įsikūnyti į du personažus. Pirmasis – Yin iš anime „Darker than black“. Yin – akla mergaitė, neturinti jokių emocijų. Ji, pasitelkdama vandenį, gali stebėti žmones. Šios veikėjos kostiumą sudaro suknelė ir plaukų kaspinėlis. Suknelę cosplay propaguotoja siuvosi pas siuvėją, o kaspinėlį pasigamino iš siuvykloje rastos medžiagos. „Mano kostiumas bei veikeja nebuvo labai išskirtiniai, tik buvo gan sudėtinga siuvėjai paaiškinti, kur ir ko aš važiuosiu su šita suknele“, - pasakojo Gintarė. Antrasis merginos personažas - Chihiro iš „EF – a tale of memories“. Chihiro – paprasta mergina, per avariją netekusi akies. Jos atmintis siekia tik 13 valandų (ji neatsimena nieko, kas įvyksta prieš ilgesnį laiko tarpą), tad mergina nuolat rašo dienoraštį. Šį kostiumą Gintarė tiesiog susimodeliavo iš spintoje rastų drabužių, o akies raištį pasidarė pati. Kitiems metams Gintarė planuoja paruošti Drocell Cainz kostiumą iš plačiai žinomo anime „Kuroshitsuji“. Gintarei teko aplankyti tris su cosplay susijusius renginius – Klaipėdos Japonų animacijos klubo (JAK) organizuotus „Somei Yoshino“ bei „Kugatsu“ ir Vilniaus KOI – NowJapan’09. Nors Vilniuje vykstantys renginiai organizuotesni, turi daugiau atrakcijų bei sutraukia daugiau lankytojų, tačiau Gintarei labiau patinka Klaipėdos cosplay. „Čia su žmonėmis lengviau bendrauti. Galima prie bet ko prieiti, užkalbinti. Netgi jei to asmens nepažįsti. O Vilniuje visi vaikšto ir bendrauja grupelėmis, nėra vientisumo“, - teigė cosplay gerbėja. Gintarei gaila, kad Kretingoje tokio renginio organizuoti dar nebūtų galima. Kol kas čia per mažai cosplay užsiimančių žmonių. Tačiau būtų galima padaryti anime gerbėjų susitikimą. Japoniškai animacijai prijaučiančių žmonių Kretingoje - net ne viena dešimtis. Nors dauguma jų viešai to neskelbia. Pagrindinė šito priežastis – stereotipas, kad anime skirta tik vaikams. Gal taip ir atrodytų, girdėjus tik apie Pokemonus, Digimonus, Mėnulio jūreives bei Drakonų kovas. Žanrų yra daugybė ir įvairių – kaip filmų. Išties, Lietuvoje anime daugiausiai žiūri vyresnio amžiaus paaugliai, o štai Amerikoje – vidutinio amžiaus vyrai. Viena priežasčių, dėl kurių nedaugelis japoniškos animacijos gerbėjų Kretingoje užsiima cosplay, yra labai paprasta – tai kainuoja daug ir laiko, ir pinigų. Gintarei pirmasis kostiumas kainavo apie 200 litų. Žinoma, jei būtų siuvusi pati, būtų pigiau, tačiau su siuvėja buvo sutaupyta laiko. Kartais patys paprasčiausi kostiumai verti vos 20 litų, o būna, kad bendra suma siekia net kelis šimtus. Pavyzdžiui, cosplay propaguotojo kauniečio Giedriaus Didžbanio įkūnytas Inquisitor Lord Hector Rex personažas iš „Warhammer 40K“ išrinktas geriausiu šių metų kostiumu. Jį sukurti truko dvejus metus, 700 litų išleista jo gamybai bei 200 litų - transportavimui į NowJapan‘11. Aurelija ORLOVAITĖ "Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
