|
|
|
Padidino Savivaldybės tarnautojų skaičių
Per rinkimus biurokratų skaičių mažinti žadantys Kretingos rajono savivaldybės politikai vakarykščiame Savivaldybės tarybos posėdyje pagausino Savivaldybės administracijos pareigybių - nuo 242,4 iki 244,4. Tarybos sprendimu administracijos Vietinio ūkio skyriuje įsteigtas naujas kelių tiesimo ir priežiūros vyriausiojo specia-listo, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje – geodezijos vyriausiojo specialisto etatai. Šių dviejų specialistų išlaikymas Savivaldybei per metus kainuos 67 tūkst. 896 Lt. Administracijos direktorė Jolita Vaickienė patikino tarybos narius, kad šiemet dėl atlyginimų naujiems darbuotojams didinti administracijos darbuotojų darbo užmokesčio fondo nereikės. Jų atlyginimams bus panaudotos lėšos, kurias administracija sutaupė turėdama laisvų, neužimtų etatų. Savivaldybės administracijos direktorei J.Vaickienei pavyko tarybai įrodyti, jog tiek kelių tiesimo ir priežiūros specialistas, tiek geodezininkas Savivaldybei yra būtini. „Neturėdami geodezininko nevykdome Geodezijos kartografijos įstatymo, neturime sutvarkytos rajono topografinės informacijos. Apgraibomis, tiksliai nežinodami, kur yra sklypai, tvirtiname sklypų detaliuosius planus. Paprastas toponuotraukas, kurias, turėdami geodezininką, galėtume atsispausdinti, perkame. Šią komercinę paslaugą perka ne tik Savivaldybė, bet ir gyventojai – norėdami prisijungti prie vandentiekio, už toponuotrauką jie yra priversti mokėti apie 500 Lt. Turėdami geodezijos specialistą, šią paslaugą galėtume gyventojams teikti pigiau, pagal tarybos nustatytą kainą“, - aiškino direktorė. Ji priminė, jog geodezininko būtinybę buvo pripažinusi dar ankstesnės kadencijos taryba. Kvalifikuoto kelininko, J.Vaickienės teigimu, Savivaldybei reikia nuo užduočių keliams, šaligatviams tvarkyti, tiesti sudarymo, projekto parengimo iki darbų užbaigimo. „Dabar projektai netobuli, juos nuolat turime taisyti ir už tai mokėti pinigus. Prarandame ne tik pinigus, bet ne mažiau brangų šiems darbams palankų metų laiką“, - teigė direktorė. Tuo, kad Savivaldybei reikalingas kelių specialistas, įsitikinęs ir direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis, kuris praeitoje kadencijoje – kaip Vietinio ūkio skyriaus vedėjas, šioje - kaip direktorės pavaduotojas, buvo ir yra atsakingas už šią veiklos sritį. „Aš kokius 2-3 metus šio etato prašau. Savivaldybė kasmet gauna apie 2-3 mln. Lt savo keliams ir gatvėms prižiūrėti iš Kelių direkcijos, vykdo milijonų litų vertės ES finansuojamus projektus. Vien kiek dokumentų reikia pateikti. Iki šiol darbų projektavimo dalimi rūpinosi Statybos skyrius – vienas pradeda, kitas perima ir galiausiai fiziškai nebeįmanoma suvesti galų, darbą atlikti kvalifikuotai. Šį darbą turi dirbti atitinkamą kvalifikacijos atestatą turintis specialistas“, - tvirtino P.Černeckis ir pažymėjo, jog jis tokios kvalifikacijos neturi. J.Vaickienė pastebėjo, jog steigiami ne papildomi etatai, o etatai atlikti funkcijoms, kurių Savivaldybė lig šiol nevykdė, nors tą turėjo daryti. Neabejodami kelininko ir geodezininko reikalingumu, tarybos nariai Alvydas Jonaitis, Povilas Turauskis, Steponas Baltuonis siūlė pirmiau peržiūrėti administracijoje esamus etatus, atsisakyti nereikalingų specialistų ir tuomet steigti šias dvi naujas pareigybes. „Žinome, kaip įstatymais yra saugomas valdininkas: prisiimti jį į darbą yra labai lengva, o atleisti – praktiškai neįmanoma“, - teigė S.Baltuonis. P.Turauskis siūlė mažinti etatus sujungiant Imbarės ir Salantų miesto komunalines paslaugas į viena, pastebėdamas, jog Darbėnų seniūnija, kuri už paminėtas yra daug didesnė, komunalinio ūkio darbuotojų turi mažiau. Tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Algimantas Šoblinskas, vertindamas sprendimo projektą didinti darbuotojų skaičių, perspėjo: „Gyventojų mažėja, biurokratinį aparatą plečiam, greit nebebus iš ko jiems atlyginimų mokėti“. Tarybos narys Juozas Abelkis pasirūpino, kad ateityje būtų įsteigtas dar vienas naujas melioratoriaus etatas. Jis tvirtino, jog dabar šį darbą dirbančiam žmogui krūvis yra per didelis ir jis nebesusitvarko. J.Vaickienė teigė, jog šią problemą žino ir sprendžia. „Ten, Žemės ūkio skyriuje, papildomo etato nereikės. Perskirstysime jau turimus etatus“, - sakė ji. J.Vaickienė įsipareigojo iki 2012 metų biudžeto svarstymo peržiūrėti administracijos funkcijas, etatus ir pateikti išvadą apie jų sumažinimo galimybes. Leis pranciškonams griauti garažus Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos pranciškonų Šv. Kazimiero provincija kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės tarybą prašydama leidimo nugriauti Vilniaus gatvėje, šalia šv. Antano nameliu vadinamo Pranciškonų gimnazijos pastato esančius ir Savivaldybei priklausančius garažus, kad jų vietoje galėtų planuoti gimnazijos sporto salės statybą. Leidimą vakar gavo, tačiau priimdami šį sprendimą rajono politikai vieningi nebuvo. Balsuojant dėl vienuolių prašymo 14 tarybos narių balsavo už, 7 susilaikė. Į posėdį atvykęs pranciškonų atstovas, kurį meras Juozas Mažeika pristatė kaip brolį Andrių, teigė, jog gimnazijos esama sporto salė yra per maža, nebeatitinka reikalavimų ir kad leisdami nugriauti garažus bei jų vietoje pastatyti šiuolaikišką sporto salę rajono politikai pasitarnautų šią gimnaziją lankantiems mokiniams. Paklaustas, ar gali užtikrinti, kad leidus nugriauti garažus, šioje vietoje neatsiras kitos paskirties objektas, vienuolis pranciškonas sakė: „Kitas – ne gimnazijos reikmėms, ne. Dabar pagrindinė mintis yra sporto salės statyba“. Jis pažymėjo, jog įmanoma ar ne šioje vietoje pastatyti sporto salę, paaiškės, kai šią galimybę įvertins specialistai, į kuriuos pranciškonai negali kreiptis, kol neturi Savivaldybės tarybos pritarimo dėl garažų nugriovimo. Kai kurie tarybos nariai buvo linkę įtarti, kad sporto salės statyba broliai pranciškonai pridengia kitas – tikrąsias - užmačias. „Ar nebus kaip su „Maxima“. Mes šiandieną pritariame garažų griovimui, jie pastato statinį, keičia jo paskirtį ir parduoda. Turėjome karčios patirties su broliais pranciškonais ne tik dėl „Maximos“, kurią jie įleido į Kretingos centrą,- ir dėl Pranciškonų gimnazijos steigimo, kai atleidžiamiems mokytojams iš Savivaldybės biudžeto išmokėjome apie 0,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų. Išmokėjome patikėję gimnazijos steigėjais broliais pranciškonais, kad jie tam pinigų neturi. O po keleto mėnesių jie pirko brangiausią įrangą. Šiandieną keikiame tuos politikus, kurie įleido „Maximą“, po kelerių metų ieškosime, kas kaltas dėl šitos vietos. Dievu aš pasitikiu, jumis, broliai pranciškonai, - ne“, - kalbėjo tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis. Vytautas Karaliūnas jam pritarė posakiu, jog „protingas du kartus ant to paties grėblio nelipa“. Tarp kapų ir lurdo įsprausto sklypo tinkamumu sporto salei suabejojo Saulius Šopaga. „Garažai čia yra svetimkūnis, tačiau sporto kompleksą techniškai parankiau statyti prie senojo gimnazijos pastato, stadiono link. Čia yra ir lauko aikštynas“, - svarstė jis. Romualdas Jablonskis pastebėjo, kad prie kapų pastačius sporto salę, po užsiėmimų sušilę vaikai į senąjį pastatą turės bėgioti per lauką. Valerija Žalienė susirūpino, ar sporto salė netrukdys žmonėms privažiuoti prie kapinių. „Tie pastatai (garažai, - aut. past.) turi liekamąją vertę, už tą vertę pranciškonai tegul įsipareigoja sutvarkyti ten pakalnėje esantį apleistą, jiems priklausantį buvusio malūno pastatą. Sutvarkyti aplinką, įrengti suoliukus“,- siūlė Algimantas Šoblinskas. Vytautas Karaliūnas norėjo sužinoti, iš kur pranciškonai salės statybai gaus lėšas. „Jeigu iš valstybės biudžeto – investicijų programos, neturėkime vilčių, kad kitoms rajono švietimo įstaigoms gausime papildomai pinigų“, - perspėjo jis. Meras J.Mažeika V.Karaliūnui nepritarė tvirtindamas, jog pinigai, kuriuos gautų vienuoliai, vis vien atitektų Kretingai. Jį palaikė Valerijonas Kubilius, net kelis kartus pabrėžęs, jog broliai pranciškonai stengiasi dėl kretingiškių vaikų. „Kalbėkime apie prioritetus – ar Savivaldybei nėra svarbesnių objektų“, - nepasidavė V.Karaliūnas. Brolis Andrius pažadėjo visas tarybos narių pastabas, pageidavimus ir būgštavimus perduoti savo vienuolyno vyresnybei.
|
|
