Motiejaus Valančiaus šaknys – devyniose giminės kartose

Noras labiau pažinti garsaus Žemaičių vyskupo, rašytojo ir blaivybės puoselėtojo Motiejaus Valančiaus, iškilaus protėvio, asmenybę bei savas šaknis prieš šventą Lauryną jo ainius iš visos Lietuvos sukvietė į giminės susitikimą rašytojo gimtinėje, Kretingos rajono Nasrėnų kaime. Į giminės susitikimą susirinko kelios dešimtys M.Valančiaus gentainių.

Motiejaus Valančiaus giminė įsiamžino jo gimtinėje Nasrėnuose.

Išsaugojo vyskupo žiedą

Senoje medinėje gretimo Kalnalio kaimo švento Lauryno garbei pavadintoje bažnytėlėje, kurioje buvo pakrikštytas ir pats Motiejus Valančius, jo broliai bei seserys, buvo aukotos šv.Mišios už gyvus ir jau mirusius Valančių giminės atstovus.

„Nė nesitikėjome sulaukti tokios gausybės vyskupo giminės palikuonių, - M.Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose kieme pasitikdamas iš bažnyčios sugrįžusius svečius, kalbėjo jo direktorius Algis Čėsna. – Šiandien, paties vyskupo žodžiais tariant, atrodo ir saulelė pradėjo skaisčiau šviesti, pamačius tokią plačią giminę“.

Prie senosios, dar M. Valančiaus laikus menančios, klėties susirinkę gentainiai nagrinėjo genealoginį medį ir aiškinosi giminystės ryšius - kas ir iš kurios giminės atšakos kilęs.

„Giminės medį tenka papildyti nuolat, nes gimsta vis naujų atžalų“, - rodydama kelis šimtus surašytų vardų, teigė genealoginį Valančių giminės medį atkūrusi vilnietė inžinierė, dabar pensininkė Rima Rimdžiuvienė.

Ji savo gimine susidomėjo prieš 20 metų: moteris atsekė Valančių liniją net devyniose kartose. Ji fiksavo Motiejaus Valančiaus tėvus ir senelius bei jo ainius jau ligi 6 kartos. Pati R.Rimdžiuvienė sakė esanti kilusi iš M.Valančiaus sesers Petronėlės atšakos.

R.Rimdžiuvienė tikino, jog labai norėję šiame susitikime sulaukti ir Kelmėje gyvenančio giminaičio Vainiaus Urbonavičiaus, kuris saugo autentišką giminės relikviją - vyskupo M.Valančiaus žiedą su monograma.

Slapta rinko medžiagą archyvuose

Į susitikimą atvyko ir garbaus amžiaus plungiškė Emilija Mikulskienė, kuri sakė esanti kilusi iš Kasparo šeimos, - ji dar sovietmečiu susidomėjo M.Valančiaus gyvenimu ir veikla bei giminės istorija. Ji taip pat kuria genealoginį medį.

„Čikagoje gyvenantis mano dėdė Grigas Valančius prieš kelis dešimtmečius rinko medžiagą savo dvitomei monografijai „Motiejus Valančius“. Saugumas labai siuto, kad su savo dėde Jurgiu rinkome ir siuntėme medžiagą į Čikagą. Dėdė Jurgis turėjo padirbintą mokslinio bendradarbio pažymėjimą, jam talkino tuometinis Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevičius, kuris yra ir muziejaus Nasrėnuose įkūrėjas. Jiedu abu važiuodavo į archyvus“, - prisiminė 80-metė E.Mikulskienė.

Moteris mano, jog, matyt, Motiejaus Valančiaus ir kaip visuomenininko stiprių genų būta, jeigu giminė ligi šiol nori susieiti, domėtis dabarties sąsajomis su praeitimi.

„Kraujas šaukia: vien į Žemaitiją atvažiuoti yra gera, o čia pavaikščiojus protėvių takais gyslomis pati praeitis ima tekėti“, - emocijų neslėpė vyskupo pavardę pratęsęs 79-erių Julijus Valančauskas, buvęs Kauno technologijos universiteto dėstytojas. Vyras didžiuojasi, kad M.Valančius buvo jo proprosenelio pusbrolis.

Kūrė autentišką nuotaiką

Svečiams pajausti prieš 200 metų Nasrėnuose tvyrojusią dvasią padėjo Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis, tądien persikūnijęs į patį Vyskupą, ir prie klėtelės suvaidinęs literatūrinę kompoziciją pagal M.Valančiaus raštus „Žemaičių didysis“. Muziejus tądien pasipildė dar viena medžio skulptūra: kretingiškis tautodailininkas Raimundas Puškorius, beje, bandantis atsekti giminišką ryšį su M.Valančiumi pagal jo tetos ir savo motinos - buvusių Žvinklyčių liniją - iškalė M.Valančiaus tėvą Mykolą.

„Pavaizdavau tėvą su kūju rankose, tarytum žemaičių saulutę nukalęs. Tarytum sakytų – padirbta, juk iš tiesų jo šeimoje - 11 vaikų ir visi buvo ugdomi: vienas sūnus į kunigus nuėjo, kitas - Tartu teisę studijavo, o trečias – į žemaičių didžiūnus iškilo, dukterys irgi buvo lavinamos. Antroje ąžuolo pusėj iškalsiu ir motinėlę – ją pavaizduosiu su tikėjimo simboliais, juk stiprus jos tikėjimas ir atvedė sūnų į dvasines tautos aukštumas“, - apie savo kūrinį kalbėjo medžio meistras.

Nasrėniškės moterys vaišino svečius žemaitišku kastiniu su bulvėmis bei namine gira, o svečius ligi vėlumos linksmino Klausgalvų muzikantas Liudas Augaitis su jaunaisiais talkininkais.

• Rašyti komentarą (7)