Nuo ko putoja Akmena

Modestas Damanskis parodė vietą tvenkinyje, kur baltavo vanduo ir kur po atoslūgių akivaizdžiai matomas kyšantis nuotekų vamzdis.

Kurmaitiškiai jau pripratę, kad ties jų gyvenviete užtvenkta Akmena, arba Kurmaičių tvenkinio pakraštys, prie pat tilto, nusidažo baltai, o kartais vanduo dar ir putoja. Nors vietiniai gyventojai įsitikinę, kad upę teršia skalbykla, jos savininkai su tuo nesutinka.

Žino esant nuotekų vamzdį

„Nuėjome su vaikais į upę išsimaudyti – baisu: vanduo baltas ir kvepėjo skalbimo milteliais. Kai lyja, vanduo suputoja. Visi kalba, kad skalbykla išleidžia pamuiles į upę. Paprastam žmogui privalu įsivesti kanalizaciją, o kodėl gamybos įmonei galima teršti upę?“ - piktinosi į redakciją paskambinusi Alma Micevičienė.

Išbalusią vandens dėmę, kurios vidury sproginėjo burbulai, tvenkinyje parodęs Modestas Damanskis tvirtino, jog, nuslūgus vandeniui, maždaug už 4 metrų nuo kranto, pasimato ir kyšantis vamzdis.

„Būna dienų, kai balti ratilai pasklinda toli, prie tilto neįmanoma nė žvejoti, - pridūrė žūklauti šiose vietose mėgstantis kretingiškis Jonas. – Visi žvejai čia žino esant tą vamzdį“.

„Nuo ko gi kyla visokios alergijos ir vėžiai, jeigu šitaip leidžiama teršti aplinką? Pabandytų koks paprastas žmogus įsivesti tokį vamzdį į upę, tuoj gamtosaugininkai jį „užlaužtų“. Matyt, ranka ranką plauna“, - svarstė A.Micevičienė.

Skalbyklai duoti įpareigojimai

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius tikino, jog gamtosaugininkams ši situacija yra žinoma.

„Į Kurmaičių tvenkinį yra nuvesta lietaus kanalizacija, o skalbykla, kuria naudojasi bendrovė „Rasa“, į ją nuleidžia savo gamybines nuotekas, - pripažino jis, patikslindamas. - Tačiau įmonė nuotekas pirmiausia surenka ir išvalo savo valymo įrenginiuose, ir tik po pirminio valymo jos patenka į upę“.

Tačiau ir išvalytose nuotekose išlieka teršalų. Anot E.Mikaločiaus, gamtosaugininkai kas pusmetį kontroliuoja įmonės taršą.

„Paskutinįsyk mėginiai buvo paimti gegužės 27 dieną ir nustatyta, kad biologinio deguonies suvartojimo norma viršyta 2,7 karto. Išvalytose nuotekose vyksta biologiniai procesai: kuo jos labiau užterštos, tuo daugiau suvartojama deguonies. Vanduo pabąla nuo deguonies prisodrinimo, nenuneigsi, kad tai priklauso ir nuo chemikalų dozavimo bei nuo žmogiškųjų faktorių – aplaidumo, reikalavimų nepaisymo“, - tvirtino gamtosaugininkas.

Jo žodžiais, skalbyklos „Rasa“ šeimininkai už tai buvo ne kartą nubausti, - jų administracinių nuobaudų suma siekia iki 70 tūkst. Lt.

„Pagal Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento parengtą priemonių planą, šiai įmonei yra duoti paskutiniai terminai: ji įpareigota per trečiąjį šių metų ketvirtį įrengti papildomus nuotekų nusodinimo įrenginius, o ligi gruodžio 1 dienos – sklendę, kad nuotekos nepatektų į aplinką. Jeigu įpareigojimų neįvykdys, duosime nurodymą skalbyklą uždaryti“, - tvirtino E.Mikaločius.

Jis taip pat paragino žvejus bei pilietiškus kurmaitiškius, pastebėjus baltos spalvos nuotekų koncentracijos padidėjimą vandenyje, pranešti agentūrai.

Tvirtino turį geriausius įrenginius

Bendrovės „Rasa“ direktorius Vidmantas Urnikis nesutiko su kurmaitiškių nuostatomis, jog jų įmonė teršia upę: „Mūsų įmonės valymo įrenginiai, kuriuos įsigijome Olandijoje, yra vieni galingiausių Lietuvoje, ir jau pusmetį į aplinką išleidžiame tokį vandenį, kuris prilygsta geriamajam“.

Nuotekos vandenį nudažo baltai, o šis ratilais pasklinda po Akmeną.

Jis tvirtino, jog baudos buvo mokamos, kol bendrovė neturėjo valymo įrenginių ir visus gamtosaugininkų iškeltus reikalavimus jie esą jau įvykdę.

Šiuo metu įmonė vykdanti specialaus deguonies, kurio trūksta žuvims, prisodrinimo procesą, dėl kurio tvenkinio vanduo ir pabąlantis.

V.Urnikis sakė galįs garantuoti, kad iš jų skalbyklos išleidžiamas vanduo yra daug kartų švaresnis, negu bet kurio kito Kretingos tvenkinio: „Pačios Akmenos užterštumo normos kelis šimtus kartų viršija leistinas. Pasidomėkite, kur visos Kurmaičių įmonės, o ir vietiniai gyventojai išleidžia savo nuotekas. Visi – į Akmeną. Mes turime valymo įrenginius, pasakykite, kuri kita čia veikianti įmonė juos turi?“ - retoriškai klausė jis.

Iš įmonės „Navaba“ patalpas išsinuomojusi bendrovė „Rasa“ veikia jau trečius metus. Šiandien ji aptarnauja ne tik Kretingos, bet ir kaimyninių miestų - Palangos, Klaipėdos, Nidos, Šventosios – ligonines, viešbučius, privačius gyventojus.

Per parą į aplinką jie išleidžia 30-50 kub. m vandens.

Skalbyklų nuotekos - pavojingos

Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė įsitikinusi, jog Kretingos aplinkosaugos agentūros specialistai yra išdavę leidimą įmonės veiklai, todėl jie ir turį kontroliuoti, kad ši paisytų įstatymų ir nekeltų grėsmės aplinkai.

Akmenos–Danės upės vandens naudotojų bendrijos, į kurią yra įsijungusi ir Kretingos rajono savivaldybė, vadovė bei nevyriausybinės organizacijos „Žalia banga“ pirmininkė Dalia Žukienė taip pat mano, jog Kretingos agentūros specialistai turėtų griežčiau kontroliuoti upės teršėjus.

„Jeigu skalbyklos savininkai tvirtina turį gerus valymo įrenginius ir išvalą nuotekas, tai kodėl tai atlieka ne ligi galo? - stebėjosi ji. – Skalbyklos nėra tokios jau nekaltos įmonės. Jų nuotekos būna labai pavojingos, jose – daug nitratų bei fosfatų. Dėl fosforo įvyksta vadinamasis vandens žydėjimas: išleidžiamomis pamuilėmis, srutomis užterštame vandenyje tarpsta mikroorganizmai. Sparčiai daugindamiesi, jie žudo žuvis bei visą upės florą“, - teigė D.Žukienė.

Dalyvaudama bendrame tarptautiniame projekte, kurį vykdo Švedija, Lenkija, Kaliningradas ir Lietuva, ir kurio esmė – įvertinti Baltijos užterštumą nuo jos ištakų, D.Žukienė visgi tikino, jog Akmeną labiausiai teršia ne įmonės, o patys žmonės. Jos žiniomis, Kretingos rajone dar 30 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetais, kurių teršalai patenka į upę.

Faktai

Akmenos upė, vienintelė iš 25 tūkst. Lietuvos upių ir upelių, turi dvilypį pavadinimą: Akmena–Danė. Jos ilgis – 65 km, baseino plotas – 579 kv. m.

Ištekanti iš 6 km į pietvakarius nuo Salantų esančių miškų, ji teka per trijų savivaldybių – Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto – teritorijas, ir per plačias žiotis įteka į Baltijos jūrą.

Didžiausia baseino ploto dalis tenka Kretingos rajono savivaldybei – 391 kv. m arba 67 proc. viso baseino ploto.

Akmena–Danė turi daug – net 22 - intakų – savo „vaikų“ itin gražiais vardais: Raudonupis, Ąžuolupis, Kunigupis, Šlaveita, Burkštinas, didžiausias iš jų – Tenžė. Beveik visi jie yra Kretingos rajono teritorijoje.

• Rašyti komentarą (12)