Iš civilizacijos gniaužtų – žirgais į laukinį pajūrį

„Ateina toks laikas, kai žmonės, pavargę nuo civilizacijos, pradeda ieškoti ryšio su gamta. Žirgais prajoti po laukinį pajūrį jiems – tikra pasaka. Net aikštingiausi poilsiautojai gamtoje pamiršta savo užgaidas ir grįžta nusiraminę, pailsėję“,- pastebi 51 metų palangiškis Zigmas Šeškas, kurio vadovaujamame „Zigmo žirgyne“ pramogų netrūksta visus metus. Pastebėjęs, kad šiuo aristokratišku pomėgiu žavisi vis daugiau žmonių, Z.Šeškas puoselėja viltį žirgų konkūrą surengti ir Kretingoje.

Zigmas Šeškas žirgus pamilo nuo vaikystės.

Pajūrio regionas žirgininkams diktuoja savas sąlygas – privalu išnaudoti vasarą ir suplūstančioms poilsiautojų minioms pasiūlyti kuo daugiau pramogų, kad iš gauto uždarbio būtų galima išlaikyti žirgyną visus metus.

„Pragyventi galima. Prasigyventi – ne“,- šypsojosi Z.Šeškas, kuris visą gyvenimą išliko ištikimas savo pomėgiui jodinėti žirgais. Šiuos gyvūnus pamilo ir du jo sūnūs – šiemet veterinarijos mokslus baigęs vyresnėlis Tadas ir dar vidurinėje mokykloje besimokantis Mantas. Jie – geriausi Z.Šeško pagalbininkai.

Sezonas – visus metus

„Jodinėjimas – tai ne tik bendravimas su žirgu, bet ir malonus pabuvimas gamtoje, o tuo pačiu – ir sportas. Ne be reikalo užsienyje šiuo universaliu sportu užsiima turtingieji, jiems tai yra prestižo dalykas,- pasakojo Z.Šeškas. – Ir pas mus ateina žmonės, kurie prieš išvykdami į užsienį nori išmokti jodinėti, nes tai yra gero išsilavinimo ir skonio ženklas.“

Vasarą poilsiautojams siūlantis žirgais pakinkyta karieta pasivažinėti kurorto gatvėmis ar patiems išbandyti, ką reiškia sėdėti žirgo balne ir šuoliuoti per pajūrio regioninį parką, Z.Šeškas žirgyno durų lankytojams neketina uždaryti ir rudenį.

Palangiškė Rūta Šeduikytė savo biografiją jau pildo svariais pasirodymais Lietuvos konkūruose.

„Pas mus sezonas tęsiasi visus metus. Rudenį rinksime mėgėjų grupę, kuriai organizuosime ir jojimus į gamtą, ir pamokas šuoliuojant per kliūtis,- pasakojo Z.Šeškas. – O žiemą išsirengiame į mišką – pakinkome roges, kurių turime penkerias, ir gėrimės sniegu pabalinta gamta, kai spusteli malonus šaltukas ir tuo pačiu šviečia saulė.“

Z.Šeškas pasakojo, kad jo žirgyne žirgai specialiai rengiami darbui su žmonėmis – jie ganomi ga-nyklose, todėl yra atsipalaidavę ir ramūs, geba ramiai eiti vorele vienas paskui kitą.

Svajoja surengti konkūrą

Matant, kaip iš džiaugsmo žiba poilsiautojų akys, paties Z.Šeško širdį labiausiai pamalonina sportiniai žirgai, kurių jis savame žirgyne laiko keturis. Norėdamas populiarinti sportinių žirgų sportą Z.Šeškas puoselėja viltį konkūrą suorganizuoti ir Kretingoje, kuri trenerį žavi vaizdingais slėniais. „Įdomu, kaip kretingiškiai įvertintų žirgus, ar juos patrauktų toks reginys“,- svarstė ir tuo pačiu diskusijai kvietė Z.Šeškas, kuris daugiau kaip 30 metų dirba su žirgais.

Nuo pat mažens pajutęs svajonę jodinėti žirgais, Z.Šeškas dabar gali pasigirti turintis savo mokinių. „Nuo vaikystės mėgau žaisti su žirgais, ir taip pamažu tapau žirgų išjodinėtoju, treneriu. Dabar stebiu, kaip su žirgais „žaidžia“ jaunoji karta, ir džiaugiuosi, kaip dvi penkiolikmetės palangiškės – Rūta Šeduikytė ir Ugnė Vygantaitė - su žirgais ir 12 metų Justinas Stanys su poniu puikiai pasirodo Lietuvoje vykstančiuose konkūruose“,- pasidžiaugė Z.Šeškas.

Anot jo, geriems rezultatams pasiekti neužtenka to, kad žirgas būtų kilmingas. „Galima nupirkti brangų žirgą, tačiau jam neįlįsi į „dūšią“. Neužtenka pamatyti gražų šuolį – žirgas dar turi turėti ir talentą“,- žirgų būdo subtilybėmis pasidalijo Z.Šeškas.

• Rašyti komentarą (0)