Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ūkininkų derlių nuplovė lietus

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2011-08-19

Šių metų gamta mūsų rajono ūkininkams buvo negailestinga: žemėje pasėtus grūdus žiema iššaldė, vos dygstančius daigus pavasaris išdžiovino, o jau subrendusį derlių vasara merkia lietumi. „Derlių turime tiesiog vogti iš savo laukų“,- apie javapjūtės skubą šią vasarą itin retai pasitaikančiomis saulėtomis ir sausomis dienomis kalbėjo ūkininkas Arvydas Stuopelis iš Budrių.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis (kairėje) pasidžiaugė, kad šiuolaikiškai ūkininkaujantis Arvydas Stuopelis rūpinasi ir žemės ūkio technikos saugumu.

Bent kelis kartus per dieną A.Stuopelis internete seka orų prognozes ir viliasi sulaukti šiltų, saulėtų ir sausų orų, kurie išdžiovintų lietaus nuskalbtus javus, laukiančius, kada jų varpas iškuls kombainas.

A.Stuopelis sakė iki šiol spėjęs nukulti apie 10-20 proc. javų – vasarinių kviečių ir vasarinių rapsų, kuriais apsėta beveik 200 ha. „Dar reiktų geros savaitės, kad viską nupjaučiau,- kalbėjo A.Stuopelis, pastebintis, kad kai kurie ūkininkai į laukus gena kombainus net ir krapnojant lietui. – Tai iš nevilties. Jei turi daug ploto, kitaip ir nespėsi nuimti derliaus – jau rugpjūčio vidurys, dienos trumpėja ir vis dažniau lis. Tuoj ir ruduo ateis, laukia sėjos darbai.“

Guodžia išankstinė sutartis

A.Stuopelis teigė, kad dėl nepalankios gamtos šiemet sulauksiąs perpus mažesnio derliaus, negu tikėtasi. „O ir išlaidų būta daugiau: reikėjo atsėti žiemkenčius, vėl juos tręšti. O vasarą vien dėl lietaus suprastėjo grūdų kokybė, jie turi daugiau drėgmės. Kviečius bebus galima parduoti tik kaip pašarinius, o ne maistinius,- kalbėjo pašnekovas. – Guodžia tik tai, kad dėl vasarinių grūdų dar žiemą pasirašiau išankstines sutartis su supirkėjais. Tuomet sugundė labai geros kainos. Ir neapsirikau, nes dabar grūdų kainos yra 150-200 Lt mažesnės. Dalis ūkininkų išankstinių sutarčių pabijojo, nes dėl jų pernai nusvilo: žiemą atrodė, kad siūloma kaina yra gera, o atėjus javapjūtei ji šoktelėjo 200 Lt į viršų. Šiemet situacija visai kitokia.“

Į javapjūtę – naujuoju kombainu

Gamtos nepagailėtas A. Stuopelis džiaugiasi bent tuo, kad šiemet javapjūtę pradėjo su naujutėlaičiu kombainu „Vector 420“, kurį įsigijo šią žiemą.

„Seniau vieną kombainą dalindavomės keturi ūkininkai. Bet išsiplėtė mūsų ūkiai ir visiems suspėti nukulti savus laukus darėsi vis sunkiau. Įsigijus kombainą, nebereikia derintis prie kitų, o ir kitiems ūkininkams lengviau trise kombainą dalintis“,- sakė A.Stuopelis.

Pasinaudojęs Europos Sąjungos parama žemės ūkiui modernizuoti A.Stuopelis įsigijo rusų gamybos kombainą, kuris, pasak ūkininko, yra šimtu tūkstančiu litų pigesnis už europietiškus analogus.

„Parama suteikiama įsigyjant tik naują techniką. Todėl mums pirkti naudoto kombaino neapsimokėjo – už tą pačią pinigų sumą dabar turime naują“,- pasidžiaugė A. Stuopelis.

Europos Sąjungos skiriama parama kompensavo 40 proc. naujojo kombaino kainos, o ūkininkui A.Stuopeliui iš savo kišenės teko sumokėti 140 tūkst. Lt.

Žemdirbius konsultuoja ugniagesiai

Naująjį A.Stuopelio kombainą apžiūrėjo ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Rimantas Nagreckis ir inspektorius Egidijus Pazdrazdis. Jie šiuo metu vykdo akciją „Javapjūtė“, kurios metu tikrina rajono ūkininkų kombainus ir vietoj baudų, aptikę pažeidimus, dalija patarimus.

„Konsultuojame ūkininkus, kaip saugiai pasirengti javapjūtei, nes tereikia kelių minučių kombainui sudegti,- perspėjo R.Nagreckis. – Šiemet patikrinę apie 15 rajono ūkininkų kombainų galime pasakyti, kad saugumas priklauso nuo tvarkos ūkyje. Tie ūkininkai, kurie rūpestingai bei atsakingai ūkininkauja, pasirūpina ir savo technikos saugumu.“

R.Nagreckis priminė, kad kombaine privalo būti 2 gesintuvai, kurių kiekvieno svoris – ne mažiau kaip 4 kg, bei nedegus audeklas. Neprošal būtų turėti ir kastuvą, kad ugnį būtų galima nuslopinti žemėmis.

„Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Prieš išvažiuojant į laukus, svarbu nuo kombaino dalių nuvalyti tepalus, šiaudus, dulkes. Dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500-700 laipsnių, todėl įkaitusios nuodegos iš išmetimo vamzdžio, patekusios ant šiaudų, gali sukelti gaisrą,- kalbėjo R.Nagreckis. – Kombainų gaisrai pavojingi ne tik dėl to, kad technika greitai įsiliepsnoja ir sudega – nuo jų ugnis gali persimesti ir į laukus, o tuomet suvaldyti liepsną yra labai sunku.“

Šiemet Lietuvoje užfiksuoti 8 kombainų gaisrai, pernai per javapjūtę iš viso sudegė 28 kombainai. Mūsų rajone kombainų gaisrų nebuvo jau keletą metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas