- Mano amžiui dažnai lankytis kavinėse nedera. Kuo daugiau žmogus pragyveni, tuo labiau keičiasi tikslai, suvoki visa ko prasmę ir daugiau galvoji apie gyvenimą. Taip begalvodamas supranti, kad švaistyti laiką kavinėse yra beprasmis dalykas, laiko gaišimas. Todėl į kavines užsuku tik tada, jei tenka ko nors laukti – visai smagu gurkšnojant karštą arbatą pagalvoti apie tai, kas nuveikta.
Eimantas Einoris:
- Tenka. Su draugais mėgstame užsukti į kavinę pavalgyti, išgerti alaus. Esu iš Biržų – ten turiu mėgstamą kavinę, kur tenka dažnai lankytis, taip pat turiu pamėgtų vietų. Kavinių kainos kol kas negąsdina – jos įkandamos, net ir kurorte. Kretingoje viešiu pirmą kartą, tačiau vienoje iš kavinių spėjau papusryčiauti – mane maloniai aptarnavo, o maistas buvo puikus.
Ina Bruzdeilynaitė:
- Labai retai. Dažniausiai neturiu laiko. Be to, esu mokinė. Reikia eiti į mokyklą, daryti namų darbus. Mokiniai per mokslo metus dažniausiai nedirba. Todėl norėdama nueit į kavinę, turėčiau tėvų prašyti pinigų. Jei turėčiau savo santaupų ir laiko, mielai lankyčiausi kavinėse. Vien todėl, kad pakeisčiau įprastą aplinką, papramogaučiau.
Jurgita Kupšienė:
- Statistinę algą gaunančiam žmogui nueiti į kavinę ar restoraną yra didelė prabanga. Vis dėlto kiekvieną kartą, kai turime reikalų Kretingoje, su šeima stengiamės nueiti į kavinę ir papietauti. Laikomės šios tradicijos jau keletą metų. Didesniuose miestuose kavinių kainos tikrai kartais šokiruoja, tačiau Salantuose, kur gyvename, kainos negąsdina.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
