Sveikata – iš gamtos rankų

7.30 val. Tai – šventas laikas padvariškėms 70 metų Onutei Stončienei, 46 metų Rasai Armalienei, 48 metų Jovitai Jakaitienei ir 46 metų Jolantai Steckienei, kurios, nubraukusios rytinio tingulio voratinklius nuo savo akių, kiekvieną dieną skuba į bendrą mankštos treniruotę. Moterys tikina: basomis pabraidžius po rasotą žolę, po sportinių pratimų atsigaivinus baseino vandenyje, kūną sušildžius vaistažolių arbata, o dvasią – nuoširdžia malda, įprasta diena nušvinta nekasdieniais atradimais.

Padvariškės (iš kairės) Jovita Jakaitienė, Onutė Stončienė, Rasa Armalienė ir Jolanta Steckienė žino receptą, kaip dieną „įkrauti“ sveikata, energija ir gera nuotaika – jos kas rytą susirenka kartu pasimankštinti ir pasimelsti.

„Svarbiausia - pirmą kartą pralaužti ledą ir prisiversti atsikelti, atlikti mankštą. O pajutęs, kad tampi energingesnis, žvalesnis, linksmesnis, tiesiog nebegali sustoti. Jei kurį rytą pramigtum ir patingėtum – jaustum širdagraužį“, - pasakojo O.Stončienė ir R.Armalienė, bendrai ryto mankštai subūrusios ir daugiau padvariškių.

„Seniau labai mėgdavau rytais pasnūduriuoti lovoje, todėl vienai atsikelti ir mankštintis namuose būtų sunku. Dabar jaučiu atsakomybę prieš kitus: negali neateiti ir ypač – į tokią mielą draugiją. Atrodo, kad diena pasidarė ilgesnė – vos grįžusi energingai kimbu į darbus, o ir vyras sako, kad nebesu tokia surūgusi, kaip anksčiau,- linksmai pasakojo J.Steckienė. Pavyzdingai rytmetinius užsiėmimus lankanti moteris juokėsi prisiminusi, kaip ją kartu pasimankštinti prikalbino R.Armalienė, kuri yra kirpėja. – Apkirpo ir pasakė, kad pinigų už tai neims, bet būtinai turiu ateiti. Nebeturėjau kur dingti.“

Pratimus pasirenka pačios

Padvariškės kartu sportuoja jau pusantrų metų: žiemą treniruojasi sporto salėje, kuri įrengta O.Stončienės namų rūsyje, o vasarą – gryname ore R.Armalienės namų kieme.

„Pradėjau treniruotis savo namuose. Taip liūdna vienai pasidarė, todėl pradėjau kalbinti ir kaimynes,- susibūrimo pradžią prisiminė O.Stončienė. – Vėliau norinčių atsirado dar daugiau, prie mūsų prisideda ir vaikai, anūkai.“

Moterys sakė, kad pratimų kompleksą yra pasirengusios pačios – mankštą pradeda nuo galvos ir pečių juostos, vėliau treniruojami rankų, pilvo, nugaros, dubens, kojų, ir galiausiai – viso kūno raumenys.

„Kiekviena „atsinešė“ savo pratimų, pasikonsultuojame ir su pažįstamais gydytojais, sportininkais, kurie mums pasiūlo dar ko nors nauja. Stengiamės pratimus kas kiek laiko kaitalioti – taip mums pačioms įdomiau mankštintis“,- kalbėjo R.Armalienė.

Jaunos merginos moteris išmokė treniruotis judant pagal ritmingą muziką, taip pratimų rinkinyje atsirado net pilvo šokių elementų.

Svarbiausia – dvasinė bendrystė

„Šitiek metų pragyvenome ir tik dabar atradome, kaip malonu basomis vaikščioti po ryto rasą. Žolė atrodo šalta, o iš žemės sklinda jauki šiluma“,- įspūdžiais dalijosi padvariškės.

Jos vandeniu mėgaujasi ir po sportinių pratimų – atsigaivina baseine. „Man atrodo, kad vandenyje visą 70 metų naštą palieku“,- sakė O.Stončienė, kuri lauko baseine maudosi ilgą sezoną – iki pat žiemos speigų.

„Man atrodo, kad vandenyje palieku visų 70 metų naštą“,- sakė Onutė Stončienė, kuri lauko baseine kas rytą maudosi ilgą sezoną – iki vanduo pasidengs ledu.

Padvariškės turi tradiciją – po mankštos ir plaukiojimo baseine susėsti lauke ir kartu išgerti arbatos, išvirtos iš pačių pasirinktų vaistažolių. „Pasidaliname ir kitais sveikatinimosi patarimais. Pavyzdžiui, jau įpratome pačios kepti naminę duoną, kuria prie arbatos ir pasivaišiname“,- sakė J.Jakaitienė.

Pašnekovės akcentavo, kad joms už sportą svarbiau yra tarpusavio bendrystė ir tai, kad kiekviena diena pradedama nuoširdžia malda.

„Susirenkame ne tam, kad sėdėtume ir apšnekėtume kaimynus. Atvirkščiai – meldžiamės už juos, ypač – jei ištiko nesėkmės, kamuoja bėdos ar ligos. Būna, kad prieš operaciją žmogus dar ir paprašo už jį pasimelsti. Tai ir darome“,- kalbėjo aktyvi katalikų bažnyčios parapijos narė O.Stončienė, kaimynes pakvietusi kartu skaityti Šv. Raštą.

Sveikuoliška gyvensena gelbėja nuo ligų

O. Stončienė sveikuolišku gyvenimo būdu užsiima 25 metus – pradėjusi kartu bėgioti su savo dukra, kuri tuomet buvo dar šeštokė, vėliau nebegalėjo sustoti. Kiekvieną rytą moteris takais apie Padvarių tvenkinius nubėgdavo apie 2 km, o vėliau šokdavo į vandenį nusimaudyti. O.Stončienė įsitikinusi, kad tik dėl tokio gyvenimo būdo jai neteko sirgti rimta liga.

Pajutusi, kad bėgioti darosi per sunku, O.Stončienė pradėjo mankštintis namie, kur jos vyras Kazys įrengė ne tik treniruoklių salę, bet ir cirkuliacinį dušą – maudantis jame jausmas toks, lyg visą kūną badytų ledinėmis adatėlėmis.

„Kazys turi daug žinių, kaip stiprinti savo sveikatą, atlikti organizmo valymo procedūras. Kol mes, susirinkę kaimynai, kaitinamės pirtyje, jis mums visą paskaitą perskaito“,- sakė R.Armalienė.

Pašnekovės sakė savo kailiu patyrusios, kad stiprinti sveikatą nieko nekainuoja – reikia tik noro ir valios. Todėl dalyvauti jų būrelyje ir kartu rytais pasimankštinti kviečia ir kitus norinčius.

Pataria vaikščioti basomis

„Kuo žmogus arčiau gamtos, tuo jo sveikata yra geresnė,- įsitikinęs gydytojas refleksoterapeutas Konradas Nastopka. – Civilizacijos pasekmė, kad žmonės aprangą pradėjo rinktis pagal patogumą ir madą, nežiūrėdami, kad avalynė būtų fiziologinė, o rūbai – pagaminti iš natūralių, orui pralaidžių medžiagų. Negana to, kad ir taip esame apsupti chemijos, dar velkamės ir sintetinius rūbus, kurie sukuria elektrostatinį lauką.“

Todėl K.Nastopka ragina būnant gamtoje nepraleisti progos pavaikščioti basomis, nes tai geriausias masažas pėdoms. „Vaikščiojant basomis veikiami aktyvūs taškai pėdose – jie yra stimuliuojami, taip atkuriama energijos pusiausvyra organizme ir išvengiama susirgimų. Vaikščiojimas basomis teigiamai veikia kraujagysles, kvėpavimo takų sistemą, inkstus, virškinimą, medžiagų apykaitą,- sakė gydytojas K.Nastopka ir pats mėgstantis pavaikščioti basomis. - Labai sveika pavaikščioti gamtoje ir ypač – rasotoje žolėje. Rasa yra ypatingos būsenos vanduo, mums perduodantis saulės energiją. Pastebėta, kad tie, kas pavaikšto rasoje, turi daugiau energijos, nusikrato nervinės įtampos.“

Anot K. Nastopkos, nėra didelio skirtumo, kaip ir kokiu gamtos paviršiumi – smėliu, pieva ar žvyru – vaikščioti, svarbiausia - apskritai tai daryti. „Labai gerai vaikščioti yra ežero ar upės dugnu. Ne tik dėl teigiamai veikiančių vandens savybių, bet ir dėl to, kad vanduo sulaiko judesius ir mažiau traumuojama pėda“,- patarė K.Nastopka.

Pasak jo, pavaikščioti basomis ne tik vasarą gamtoje, bet ir žiemą namuose verta dar sveikiems žmonėms, norintiems apsisaugoti nuo ligų.

K.Nastopka patvirtino, kad sveikatą stiprina ir kontrastingas dušas rytais. „Nereikia vandens kaitalioti drastiškai. Užtenka, kad šilto ir šalto vandens skirtumas būtų keletas laipsnių. Ir tai bus kraujagyslėms nauda“,- sakė gydytojas.

• Rašyti komentarą (9)