Gyvenimo džiaugsmą teikia dainos ir darželio gėlės

Kūlupėniškė 86-erių Monika Karnauskienė sakė, kad jos gyvenimas apsipila spalvomis dviem atvejais: sulaukus vasaros, kada atgyja jos puoselėjamas gėlių darželis, ir išgirdus skambant smagią dainą.

Dainingoji kūlupėniškė Monika Karnauskienė ne tik moka kelis šimtus senovinių liaudies dainų, bet ir jų tekstus užrašė į kelis storus sąsiuvinius.

„Nemėgstu giesmių, - jei reikia, galiu pagiedoti, bet Kalnai mane lenkia prie žemės, užeina kažkoks nenusakomas liūdesys. Man linksmybė – dainoje, tada širdis atsigauna“, - atviravo daininga ir ne pagal amžių jaunatviška moteris.

Ji moka begales senovinių liaudies dainų, kurias pradėjo užrašinėti prieš dvidešimt metų ir turi sukaupusi net kelis storus dainų sąsiuvinius.

„Tokių labai, labai senų dainų, kokias dainuoja Veronika Povilionienė, aš nemoku. Bet gerai prisimenu savo jaunystės laikų ir tėvų dainuotas dainas, lopšines. Mano laikais jaunimas mėgo dainas: nuo jų skambėdavo, aidėdavo laukai ir pamiškės. Šokiai, plyšaujant armonikai, vykdavo ligi paryčių. O kokie mūsų kavalieriai būdavo pasitempę, ne taip, kaip dabar – kiūtina į šokius apmisę mizerijos ir dar butelka kyšo iš kišenės. Jaunimas anuomet mokėjo linksmintis ir be išgertuvių. Neturėjome nei radijo, nei televizoriaus, bet žmonės buvo laimingi“, - pasakojo senolė.

Moters jaunystė prabėgo Aukštkalvių kaime, kur ji augo sykiu su penkiomis seserimis ir dviem broliais. „Ir darbus dirbdamos, ir pamiškėj susėdusios visos seserys traukdavome dainą“, - prisimena kūlupėniškė.

Monikos dainomis domėjosi ir jas užrašinėjo muziejininkai, pasisemti dvasingos patirties buvo atvykę garsūs šalies dainų bei šokių ansambliai.

Be Monikos dainų neįsivaizduojamos ir Kūlupėnų bei aplinkinių kaimų bendruomenių šventės. Jau 10 metų ji dainuoja Kūlupėnų folkloro ansamblyje, o į repeticijas kultūros centro filiale kelis kilometrus atmina dviračiu. Prieš tai kelerius metus ji buvo aktyvi Kretingos rajono folkloro ansamblio „Gervelė“ dainininkė. Moteris pati pasisiuvo ir tautinį kostiumą.

Monika Karnauskienė garbingoje namų vietoje saugo net keletą buvusio Kūlupėnų seniūno Algirdo Maciaus pasirašytų padėkų už meilę dainai ir ilgametį jos puoselėjimą. Už liaudiškojo kultūros paveldo puoselėjimą ir neįkainojamą indėlį į Kretingos krašto kultūros kraitę pernai ji buvo apdovanota rajono mero Juozo Mažeikos padėkos raštu.

M.Karnauskienė Kūlupėnuose išgarsėjo ne tik kaip energinga dainininkė, mokanti begales senovinių dainų, bet ir kaip spalvingo gėlyno šeimininkė. Nuo ankstyvo pavasario ligi rudens šalnų moteris triūsia savo darželyje, nes atranda čia širdies atgaivą. Tik šiemet, ji apgailestauja, gėlėmis besirūpinanti gerokai mažiau, nes po tulžies operacijos sunku ir ant dviračio beužlipti, o ir prie žemės jos nugarą lenkiąs stuburas nebeleidžia lankstytis.

„Rūpestingi kaimynai apibara, kad vis einu į savo darželį, sako - susirgsi. Bet aš negaliu ištverti, vis rūpi: koks augalėlis pražydo, kas nunyko, kokie plotai žolėmis apėjo“, - kalbėjo gėlių ir liaudies dainų mylėtoja.

• Rašyti komentarą (0)