|
|
|
Išsiuntė mėginius dėl kiaulių maro
Reaguodama į pranešimą dėl užfiksuoto klasikinio kiaulių maro Jonavos rajone, Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba išsiuntė penkių šernų mėginius į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Tyrimo rezultatai, ar mėginiuose esama klasikinio kiaulių maro užkrato, turėtų paaiškėti šiomis dienomis. „Padėtis kontroliuojama – iš kiaulių ūkių kasdien renkama informacija. Trijų kilometrų spinduliu apie maro židinį Jonavos rajone kiaulės yra utilizuojamos, ten dirbantys specialistai imasi ir kitų saugumo priemonių,- sakė S.Alonderis. – Kiaulių maru serga tik šernai ir kiaulės, o žmonėms jis yra nepavojingas. Dėl šios ligos išgaišta nuo 80 iki 100 proc. gyvūnų.“ Pasak S.Alonderio, saugantis klasikinio kiaulių maro svarbu griežtai laikytis sanitarinių taisyklių: į kiaulių fermas neįleisti pašalinių asmenų, prie įėjimo patiesti dezinfekuojančius kilimus, griežtai kontroliuoti transportą, kuriuo gabenamas pašaras ir pan. Pirmieji klasikinio kiaulių maro požymiai: aukšta gyvūnų kūno temperatūra, jų mieguistumas, apatija, odos paraudimai ir išbėrimai. Gyventojai kiaulieną tikrina vangiai Penkiolika Kretingos rajono privačių veterinarijos gydytojų išklausė mokymus, kaip nustatyti trichineliozę, kuria gali būti užsikrėtę kiaulės ir šernai. Vis dėlto, Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis pastebi, kad gyventojai, savo ūkyje pasiskerdę kiaulę, patikrinti jos mėsos neskuba. „Žmogus trichinelioze gali užsikrėsti suvalgęs užkrėstos kiaulienos, šernienos, nors literatūroje rašoma, kad ja gali sirgti ir arkliai, avys, galvijai. Kirmėlių trichinelių lervos, patekusios į limfą, kraują, išnešiojamos po visą organizmą ir galutinai lieka skersaruožiuose raumenyse. Tai ir sukelia žmogui skausmus, alergizuoja organizmą. Nors šias lervas medikamentais galima nužudyti, tačiau jų iš organizmo neįmanoma pašalinti ir šios ligos pasekmes žmogus jaus visą gyvenimą“,- paaiškino S.Alonderis. Pasak jo, paskutinį kartą trichineliozės atvejis mūsų rajone buvo užfiksuotas 2007 metais Baubliuose. Tąkart trichinelioze susirgo keli šeimos nariai, suvalgę namuose paskerstos kiaulės mėsos. Būtent per mėsą žmogus ir gali susirgti trichinelioze, todėl norint apsidrausti, būtina šernieną ir kiaulieną patikrinti pas veterinarijos gydytojus. Užkratą platina graužikaiM „Visa mėsa, kuri patenka į prekybą, yra patikrinama. Tačiau žmonės, kurie savo šeimai paskerdžia ūkyje užaugintą kiaulę, jos tirti į gydytojus kreipiasi retai. Iš veterinarijos gydytojų ataskaitų matyti, kad per metus Kretingos rajone patikrinama daugiau kaip 600 šernų, o kiaulių – vos kelios dešimtys. Šią problemą nuolat akcentuojame per susitikimus su privačiais veterinarijos gydytojais“,- sakė S.Alonderis, kurio teigimu, mūsų rajone laikoma daugiau kaip 300 kiaulių. Specialistas patikino, kad Kretingos rajono veterinarijos gydytojai kasmet dalyvauja mokymuose, per kuriuos žinias pritaiko praktiškai – iš mėginių pavyzdžių per mikroskopą atpažįsta ir diagnozuoja turinčius trichinelių užkratą. Atestuotiems gydytojams suteikiama teisė tikrinti mėsą gyventojų, įmonių prašymu. S.Alonderio teigimu, pagrindiniai trichineliozės nešiotojai yra žiurkės ir pelės, o taip pat jomis mintantys ežiai. „Prieš trejus metus tyrėme nušautas lapes. Pusė jų turėjo trichinelių,- sakė S.Alonderis. – Kiaulės yra visaėdis gyvūnas, todėl ypač svarbu, kad tvarte, fermose nebūtų graužikų.“ Iš pažiūros atpažinti, kad gyvūnas yra trichinelių nešiotojas – sudėtinga: jis gali būti tik šiek tiek neramus, o ryškūs klinikiniai simptomai nepasireiškia.
|
|
