Vėl apiplėštas Kašučių kapinynas

Rūta Pacevičius Pace spėja, kad iš kapinyno buvo išvežti ne tik akmenys. Jos nuomone, senkapiuose žiojėja naujos duobės, kurios galėjo būti iškastos ieškant įkapių.

Kašučių ežero Darbėnų seniūnijoje savininkė Rūta Pacevičius Pace įtaria, kad vagys dar kartą pasikėsino į kultūrinį kelių šimtmečių senumo paveldą: kastuvais ir sunkiąja autotechnika suniokojo Kašučių kapinyną. Archeologinių vertybių medžiotojų nesulaikė net sakrali vietos reikšmė – jau II amžiuje čia buvo laidojami mūsų protėviai.

Prieš penkerius metus iš Kanados į Lietuvą grįžusiai ir savo senelio Juozo Vilimaičio palikimą susigrąžinusiai R.Pacevičius Pacei senkapiai nepriklauso. Tačiau pilietiška moteris, nebeapsikentusi žmonių ir pareigūnų abejingumo, nusprendė paviešinti savo pastebėjimus.

„Tėvai man įskiepijo meilę tėvynei, tradicijoms, religijai ir kultūriniam palikimui. Todėl stengiuosi laikytis Lietuvos įstatymų ir atsakingai prižiūrėti man patikėtą šeimos turtą. Tačiau nuolat susiduriu su daugybe kliūčių ir nesuprantamu vietinių žmonių ir net valdininkų elgesiu. Šį pavasarį apžiūrėdama savo žemių ir ežero teritoriją pastebėjau iškasinėtus senkapius – jie ribojasi su mano valda. Ramiai galėčiau praeiti, jei nejausčiau pagarbos Lietuvos praeičiai. Mano nuomone, jeigu šis žemės gabalėlis yra paskelbtas valstybės saugoma teritorija, tai ir turi būti saugomas. Bet ar taip yra“, - svarstė R.Pacevičius Pace.

Ji kovo 19 dieną šalia savo žemės aptiko iškirstus krūmus ir vėžes į senkapius. Atidžiai juos apžiūrėjusi moteris pastebėjo ne tik prieš dvejus metus juodųjų archeologų vandališkai išraustas duobes, bet ir šviežias traktoriaus vėžes, nulaužytas medžių šakas ir dvi iki dviejų metrų gylio duobes.

Moteriai buvo pranešta, jog įtariama, kad į senkapius akmenų galėjo važiuoti jos kaimynas Giedrius Kalnius. Įtarimus patvirtino į įvykio vietą atvykę pareigūnai.

„Pastebėjusi, kad iš senkapių dingo akmenys, skambinau gamtosaugininkams, tačiau su jais susisiekti nepavyko. Kreipiausi į Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininką Algirdą Mulvinską ir Darbėnų seniūną Edvardą Stalmoką. Algirdas Mulvinskas man patvirtino, kad išsiaiškino, jog į senkapius akmenų iš tiesų važiavo Giedrius Kalnius. Jis savo veiksmus pripažino ir pažadėjo akmenis grąžinti į vietą. Tačiau praėjo beveik mėnuo, tačiau niekas nepadaryta“, - pasakojo R.Pacevičius Pace.

Seniūnas E.Stalmokas patvirtino, kad G.Kalnius iš tiesų prisipažino paėmęs vieną senkapių akmenį.

Jis teigė nepagalvojęs, kad ten jau yra kapinyno teritorija, ir pažadėjo akmenis grąžinti į vietą. Pasidomėsiu, ar ištesėjo savo pažadą“, - sakė E.Stalmokas.

G.Kalnius tvirtino, kad paėmęs tik vieną akmenį ir neįtaręs, jog jį ima iš valstybės saugomos teritorijos.

„Įvyko nesusipratimas. Šiuo metu esu išvykęs, tačiau nurodžiau akmenį nuvežti į vietą. Jis jau turėtų būti grąžintas. Jį vežiau ne pats, tas žmogus, kuris man parvežė akmenį, jau yra miręs“, – teigė G.Kalnius.

Jis pasakojo, kad kapinynu daug labiau domisi vandalai, vadinamieji juodieji archeologai – vyras tvirtino jų matęs prieš porą metų.

Tokių pat įtarimų turi ir R.Pacevičius Pace. Pasak jos, be to, kad jos kaimynas pasikėsino į senkapių akmenis, kažkas dar domėjosi kai kuo daugiau.

„Šviežiai iškastos duobės tikrai neprimena tokių, iš kurių buvo išimti akmenys. Panašu, kad į senkapius buvo užsukę ir tie, kuriuos domina ir po žeme slypintys daiktai“, - kalbėjo R.Pacevičius Pace.

Savo senelio Juozo Vilimaičio, praeityje garsaus veterinaro, palikimą susigrąžinusi Rūta Pacevičius Pace sakė, jog negali atsistebėti, kad per 20 Nepriklausomybės metų žmonės taip ir neišmoko laikytis įstatymų.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio paveldo vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sakė esąs nustebęs, jog rasta naujų duobių, ir patikino būtinai pasidomėsiąs situacija. Pasak jo, kapinyne dar ženklios perkasos iš ankstesnio juodųjų archeologų išpuolio.

„Kapinyno teritorijoje juoduosius archeologus domina įkapės. 2009 metais nusirito kapinynų apiplėšimų banga – Kretingos rajone vandalai pasikėsino į šešis kapinynus. Yra kolekcionierių, kuriuos domina tam tikro laikotarpio daiktai. Kapinyne juodieji archeologai galėjo ieškoti VII-XII amžiaus ginklų, papuošalų. Kašučių kapinyną plėšikai yra pamėgę, nes šis yra nuošalus.

Kapinynus darosi vis sunkiau apsaugoti. Gerai, kad visuomenė tobulėja ir darosi pilietiška, praneša apie plėšimus. Tačiau tobulėja ir juodieji archeologai – atvyksta su ekskavatoriais, turi modernią įrangą“, - kalbėjo L.Kavaliauskas.

R.Pacevičius Pace įsitikinusi, kad vienintelis būdas apsaugoti tautos paveldą yra nedelsiant aiškintis įstatymų pažeidėjus ir juos viešinti.

„Mane stebina tai, kad Lietuvoje per dvidešimt Nepriklausomybės metų žmonės neišmoko laikytis įstatymų. Galbūt jiems nerūpi, kokia yra ir bus Lietuva ateityje. Galbūt todėl kiekvienas rūpinasi tik savimi ir savo turtais. Jei gerumu negalima išmokyti, tai turėtų būti visu griežtumu pareikalauta už savo poelgius atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pamačiusi, kad pavogti akmenys ir kad galbūt vėl kasinėta senkapiuose, aš kreipiausi į atsakingus rajono pareigūnus. Nustebau, kad reakcija buvo labai menka. Nors esant tokiai situacijai reikėtų išsiaiškinti, kas tai padarė, paviešinti, kad kiti žinotų ir neieškotų kapuose užkastų „lobių“, statybinių medžiagų ar akmenų“, - kalbėjo R.Pacevičius Pace.

Kretingos muziejaus archeologo Donato Butkaus komentaras:

- Kašučių kapinynas yra labai įdomioje geografinėje padėtyje – tarp Akmenos upės ir vienintelio Kretingos rajone gėlavandenio natūralaus ežero. Į rytus ir į šiaurės vakarus nuo šio kapinyno yra aptikti senovės žemdirbystės laukai. Kapinynas yra įrengtas žvyruotoje vietoje ir tai iš dalies jam pakenkė.

Kašučių kapinyną 1966 metais rado tyrinėtojas Ignas Jablonskis. Po metų čia prasidėjo žvyro kasimas. Kasdami šią naudingą iškaseną kolūkiečiai rado ne vieną archeologinį radinį. Jie pateko į muziejų.

Žvyre sidabro, žalvario įkapės išsilaikė gan gerai. Čia laidota II-IX amžiuje, tačiau galima spėti, kad chronologinis šio kapinyno spektras yra daug platesnis.

Juoduosius archeologus, be abejonės, vilioja įkapės. VIII - IX amžiaus kuršių dirbiniai yra puošnūs, įmantrūs. Pagal Kašučių kapinyno radinius yra atkurta muziejuje eksponuojamos kilmingos kuršės apranga, išvaizda.

Šis kapinynas nėra iki galo ištyrinėtas, todėl nekeista, kad domina juoduosius archeologus – vilioja turtingi radiniai.

Sunku pasakyti, kaip apsaugoti kapinynus. Tokia yra gyvenimo realybė – džinas buvo išleistas tuomet, kai leista laisvai pardavinėti senovinius radinius, kai nebereikia aprobuoti metalo ieškiklių.

• Rašyti komentarą (40)