|
|
|
Kovarniai okupavo Pastauninką
Gyventojų nerimas, kad dėl Pastauninko tvenkinių tvarkymo darbų ir iškastų dumblo rezervuarų šioje vietoje padaugėjo kovarnių, neturi pagrindo.
„Kovarniai – labai gudrūs bendruomeniniai paukščiai, kuriuos išvijus iš vienos vietos, jie kaipmat įsikuria kitoje. Taip atsitiko ir šįsyk: kovarnių lizdus iškrapščius ties lurdu, jie greičiausiai ir susisuko naujus lizdus prie Pastauninko“, - teigė rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius. Ardyti kovarnių lizdus – vienintelė leistina galimybė, kadangi miestų teritorijose paukščių šaudyti negalima. Dar vienas būdas – baidyti paukščius garsu: šaudant petardomis ar startiniais pistoletais. „Iš pradžių lyg ir galvojome įsigyti petardų ar pistoletų, tačiau kol kas abejojame, ar ši priemonė – tikrai veiksminga“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys. Šios bendrovės darbininkai jau kelias savaites lizdus ardo Kęstučio gatvėje, lurde, prie Kretingos kultūros centro. Išardžius lizdus, kovarniai juos skuba sukti iš naujo: balandis – pats kiaušinių dėjimo metas. G.Žilys taip pat pastebėjo, jog išardžius lizdus lurde, paukščių lizdų padaugėjo ties Pastauninku. „O čia turime didelę problemą – negalime pasiekti aukštų medžių, kurie išaugę iki 35 metrų“, - tvirtino G.Žilys, kasdien sulaukiantis gyventojų skundų dėl varninių paukščių. Skundų sulaukia ir Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius. „Kad kas pasakytų, koks gi veiksmingiausias būdas iškrapštyti varninius paukščius iš miesto, tuoj pat padarytume“, - sakė seniūnas. Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys sakė, kad išprašyti kovarnius iš miesto galima vieninteliu būdu – ardant lizdus. „Kitos priemonės – vaikyti juos purškiant iš gaisrinių žarnų ar šaudant – būtų paprasčiausiai neetiškos, - teigė V.Jusys. – Tačiau ardyti lizdus reiktų atsižvelgiant į kovarnių būdą: jeigu vienoje vietoje kolonija išardoma, o kitoje – ne, tai šalia neišardytosios ir įsikurs nauja kolonija. Taigi vietoje vienos jų turėsime dvi. Jeigu nėra galimybės paukščių kolonijų išardyti keliose vietose iškart, ardyti vienoje – beprasmis darbas“. Ornitologas pastebėjo, kad ardyti kovarnių kolonijas reiktų tik ten, kur nebeįmanoma apsikęsti dėl taršos. „Iš esmės kovarnių populiacija Lietuvoje mažėja. Tai atsitiko dėl mažėjančių dirbamos žemės plotų, mažėja ir sąvartynų, kurie maitindavo varninius paukščius“, - savo nuomonę išsakė V.Jusys. Ornitologo pastebėjimu, kovarnių populiacija yra sumažėjusi perpus. O 1996 m. Kretingos rajone buvo užregistruota 15 kovų kolonijų, kuriose buvo per 1 tūkst. 900 lizdų. Vienos kolonijos dydis buvo 147 lizdai. „Ir šiais metais skaičiuosime kovarnių lizdus. Tačiau net ir neskaičiavus, važiuojant pro buvusias kolonijas, plika akimi matyti, kad jų – gerokai mažiau“, - sakė V.Jusys.
|
|
