|
|
|
Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo
Pagal statistiką Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai – miokardo infarktui, po skendimo ar elektros traumos – tėra atgaivinama vos 5 proc. žmonių, o pasaulyje – 18 proc. Iš Krizių tyrimo centro surengtų mokymų sugrįžusi „Kretingos šeimos medicinos centro“ šeimos gydytoja Silvija Zamulskienė įsitikinusi, jog šis skaičius galėtų padidėti ir mūsų šalyje, jei visuomenė būtų parengta teikti greitą ir tinkamą pirmąją pagalbą.
Svarbiausia – spausti krūtinę S.Zamulskienė teigė, jog kas 5 metus, atsižvelgiant į naujausių tyrimų duomenis ir Tarptautinio gaivinimo komiteto pateiktas rekomendacijas, yra atnaujinami suaugusiųjų, vaikų bei naujagimių gaivinimo standartai, kuriuos ji pati praktiškai išbandė per mokymus. „Pagrindinė naujovė yra tai, kad pasikeitė gaivinimo, stojant širdžiai, paspaudimų ir įpūtimų santykis: anksčiau buvo mokoma nukentėjusiam žmogui 2-syk įpūsti į burną oro ir 15 kartų spausti krūtinę, o dabar mokoma 2-syk įpūsti ir 30 kartų spausti krūtinę. Jei žmogus nemoka ar dėl higienos nenori pūsti oro, vien krūtinės ląstos paspaudimai taip pat gali išgelbėti kito gyvybę“, - teigė gydytoja. Gaivinti žmogų reikia intensyviai, paspaudimų dažnis - 100 paspaudimų per 1 minutę. Spaudžiant krūtinę, aktyvinta kraujotaka širdį ir smegenis aprūpina minimaliu, tačiau būtinu deguonies kiekiu. Krūtinės paspaudimai per pirmąsias 4 min. labai padidina galimybę išgyventi iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai. „Pakito ir paspaudimo gylio norma: anksčiau buvo manoma, kad krūtinės ląstą reikia spausti iki 4 cm, o dabar – net iki 6 cm. Tam reikia ir gaivintojo pastangų: pavargus, kol atvyks medikai, jį gali pakeisti kitas asmuo, - kalbėjo S.Zamulskienė. - Jei kuo daugiau žmonių mokėtų pradinį gaivinimą, mirties, staiga sustojus širdžiai, galima būtų ir išvengti“. Didžiausia klaida, anot jos, yra išvis negaivinti nukentėjusiojo: pagal statistiką, 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų net 80 proc. - liudininkų akivaizdoje. Dvi iš trijų mirčių dėl širdies smūgio žmogų ištinka nepasiekus ligoninės. Todėl Europos šalių prekybos centruose, arenose, oro uostuose jau yra įrenginėjami automatiniai išoriniai defibriliatoriai – elektros šoko aparatai, kurie atpažįsta širdies ritmą ir prireikus gaivina žmogų. S.Zamulskienės žiniomis, toks automatinis defibriliatorius yra įrengtas ir „Masterfood“ gamykloje Gargžduose. Spausti, bet neveržti Yra naujovių ir stabdant kraujavimą: anksčiau buvo naudojama tampri guma – vadinamasis žgutas, o dabar jis išvis neberekomenduojamas – žaizdą reikia užspausti, bet nesuveržti. Medikės žodžiais, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kada nemokšiškai užspaudus žgutu, apmirdavo galūnės ir jų medikams nebepavykdavo atgaivinti. Dabar rekomenduojama žaizdą užspausti tvarsčiu – perlenkti bintą ir kietą tvarstį uždėti ant žaizdos, aprišti kitu bintu. Neturint binto, žaizdą paprasčiausiai užspausti ranka ir kuo skubiau nukentėjusįjį gabenti į ligoninę. Autoįvykio metu prie vairo sukniubusio žmogaus išvis nerekomenduojama liesti, nes gali būti pažeisti kaklo slanksteliai, o nemokant jų atstatyti, galima pažeisti nugaros smegenis. Tokiu atveju geriau laukti atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikų, kurie nukentėjusiojo kaklą sutvirtina specialiu įtvaru. Pagal statistiką 55 proc. stuburo traumų būna kaklo srityje, nes ši kūno dalis mažiausiai apsaugota. Užtenka patirti avariją, automobiliu važiuojant 60 km, o motociklu – vos 30 km per val. greičiu, kai jau galima įtarti tokią traumą. Geluonį – tik nubraukti „Pavasarį svarbu žinoti, kaip turime elgtis įkandus bitei ar vapsvai: anksčiau buvome mokomi geluonį išspausti, o dabar - geluonį tik nubraukti peiliu ar kitu lygiu daiktu. Jokiu būdu įkąstos vietos netrinti, nes taip nuodai išplinta dar labiau“, - pasakojo S.Zamulskienė. Įkandus gyvatei, galūnę apibintuoti ir kuo skubiau žmogų gabenti į gydymo įstaigą. Gyvačių nuodai plinta ne per kraują, o per limfą. Nudegusią vietą – tik šaldyti kambario temperatūros vandeniu. Nenaudoti jokių aliejų ar kiaušinių baltymų. Vaikui nudegusią vietą šaldyti kas 5 min., keičiant šaltus kompresus. Šaldant, tikino gydytoja, yra kuo mažiau pakenkiami gilieji audiniai. Užspringusiojo nereikia trankyti „Jeigu užspringęs žmogus pradeda kosėti, nereikia trankyti jo per nugarą, o atvirkščiai – skatinti išsikosėti, - naujienomis dalijosi S.Zamulskienė. - Bet jeigu žmogus yra sąmoningas, ranka užsigriebęs gerklę ir nieko nebegalintis pasakyti, tuomet jau reikalinga suteikti skubią pirmąją pagalbą: pasilenkusiam žmogui 5 kartus sutrenkti į tarpumentę. Jeigu jis dar neatspringsta, tada apkabinus iš nugaros, 5 kartus stipriai spustelti po krūtinės ląsta“. Užspringusio kūdikio jokiu būdu negalima purtyti žemyn galva. Reikia pasidėti jį ant šlaunies pilvuku žemyn ir 5 kartus trinktelti į tarpumentę, o jeigu nepasisekė – atversti į priekį ir dviem pirštais 5 kartus nestipriai spustelti krūtinkaulį. Jeigu nepavyksta atspringinti, - kartoti pratimus, vis tikrinant burną. Jeigu žmogus netenka sąmonės, reikia pradėti jo gaivinimą, pučiant oro ir spaudžiant krūtinę. Suaugusiųjų ir vaikų gaivinimo standartai – skirtingi. Gaivinant suaugusį žmogų reikia cikliškai 2 kartus pūsti oro ir 30 kartų spausti krūtinę. Gaivinant vaiką iki 8 metų – 2 įpūtimai ir 15 paspaudimų, naujagimį – 1 įpūtimas ir 3 nestiprūs paspaudimai dviem pirštais.
|
|
