- Jei kiltų žemės drebėjimas, gal slėpčiausi rūsyje, kur niekas negali užgriūti ar užkristi. Potvynio atveju ieškočiau aukštesnio pastato, vietos. Gelbėjantis per katastrofą iš namų reikėtų pasiimti kuo daugiau reikalingų daiktų – dokumentus, šiltus drabužius. Mes tokių dalykų nesame mokomi, japonai tvarkosi labai gerai, nes nuo vaikystės mokomi to tikėtis
Gabrielė Pliuškytė:
- Nesusimąsčiau apie tai – Lietuvoje katastrofų nėra buvę. Jei tokia iškiltų, svarbiausia visai šeimai laikytis kartu – kad niekas per suirutę nepasimestų. Kilus potvyniui ieškočiau aukštesnės vietos, valties. Per geografijos pamokas mokytoja yra pasakojusi, kad prasidėjus žemės drebėjimui reikia stovėti tarp durų staktų arba išeiti į atvirą erdvę.
Silva Valantinienė:
- Niekada apie tai nepagalvojau – turbūt nemokėčiau, juk civilinės saugos seniai niekas nebemoko. Jei katastrofos atveju tektų bėgti iš namų, pasiimčiau vandens – siaučiant gamtos stichijai vandens šaltiniai gali būti užteršti. Be abejonės, stengčiausi pasirūpinti ne tik savimi, bet ir artimaisiais.
Algirdas Malakauskas:
- Sovietiniais laikais kiekvieną pavasarį reikėdavo pakartoti visus civilinės saugos nurodymus. Todėl iki pat šiol žinau, ką reiškia kaukiančios sirenos, tarnavęs armijoje vis dar pamenu, kaip užsidėti dujokaukę. Tačiau viską gali žinoti, bet kaip įveikti baimę, pasimetimą. Šito niekaip neišmoksi ir tam nepasiruoši.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
