|
|
|
Išklausys skambučius iš pusės šalies teritorijos
Šiemet Lietuvoje įvyksiančiam Europos krepšinio čempionatui rengiasi ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) Klaipėdoje: šiuo metu tvarkoma kompiuterinė sistema, kuri automatiškai nelaimės ištikto užsieniečio skambutį peradresuos tam operatoriam, kuris mokės jo kalbą. Ši žinia gera ir žemaičiams – mat užsienio kalbų sąraše atsidurs ir ši tarmė.
„Iš tikrųjų ne visada įmanoma susišnekėti, jei paskambina tikras žemaitis“,- šypsodamasis pripažino BPC Klaipėdos skyriaus, kuris administruoja gaisrinės ir policijos telefono numerius, viršininkas Rolandas Milius. Kompiuterinėje sistemoje kiekvieno BPC operatoriaus profilyje bus įrašytos užsienio kalbos, kuriomis jis gali susikalbėti. Į telefono skambutį atsiliepęs operatorius, išgirdęs jam nesuprantamą užsienio kalbą, skambutį galės peradresuoti savo kolegai, mokančiam šią kalbą. Ši sistema ypač pravers, kai Lietuvoje rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis vyks Europos krepšinio čempionatas. Jo grupės varžybos bus organizuojamos uostamiestyje, todėl manoma, kad daugiau skambučių BPC Klaipėdos skyrius sulauks ir iš užsieniečių, patekusių į nelaimę. Šalyje veiks tik du centrai Šiuo metu BPC Klaipėdos skyrius administruoja policijos ir gaisrinės skambučius iš Telšių, Tauragės ir Klaipėdos apskrities, išskyrus: policijos numerius Šilutės ir Klaipėdos rajonuose bei gaisrinės numerį Jurbarko, Skuodo ir Šilutės rajonuose. BPC Klaipėdos skyriaus operatoriaus balsą jau ilgiau negu metus išgirsta ir trumpuosius policijos ar gaisrinės numerius surinkę Kretingos rajono gyventojai. „Tikimės, kad dar šiemet pavyks Lietuvos teritoriją perskirti į dvi dalis ir šalyje beliks du Bendrosios pagalbos centrai - Klaipėdoje ir Vilniuje. Tuomet mūsų centras koordinuotų skambučius ir Šiaulių bei Panevėžio apskričių, o skambučius iš Alytaus, Marijampolės regionų administruotų Vilniaus skyrius,“- apie perspektyvas kalbėjo R.Milius. Ateityje BPC turėtų perimti ir greitosios medicinos pagalbos telefonus. „Turime suderinti teisės aktus, nes gydymo įstaigos turi kitokį teisinį statusą ir pavaldumą, negu policija ar gaisrinė. Tikiuosi, kad jau šį pusmetį perimsime Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos skambučius“,- pasakojo R. Milius. Išsako skundus ir dėl valdžios Dabar vienu metu BPC operatorių salėje, į kurią pašaliniai žmonės negali patekti, budi apie 15 darbuotojų. Jų skaičius priklauso ir nuo skambučių srauto, kuris pirmadieniais-antradieniais būna mažesnis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis – didesnis. Tačiau ne visi skambučiai praneša apie nelaimes. „Gal žmones šiek tiek klaidina mūsų pavadinimas – Bendrasis pagalbos centras, todėl jie skambina ir tada, kai nori valdžia pasiskųsti ar santechniką išsikviesti. Tokiais atvejais tenka paaiškinti, kad ne tai tarnybai skambinama“,- sakė R.Milius.
Dauguma darbuotojų į BPC atėjo iš policijos ar gaisrinės, kurioje dispečerio pareigybė buvo panaikintos. Visi BPC operatoriai yra pareigūnai, kuriems privaloma atitikti vidaus tarnybos reikalavimus. Todėl nors realiai jų darbas yra atsiliepti į telefono skambučius, tačiau jiems reikia atitikti ir sveikatos bei fizinio pasirengimo normatyvus. Klausimynus parengia specialistai Paklaustas, kaip vienas operatorius gali profesionaliai koordinuoti skirtingų sričių – policijos, gaisrinės ir greitosios medicinos pagalbos – darbus, R.Milius paaiškino: „Programinė įranga operatoriui pateikia klausimų ir veiksmų algoritmą kiekvienai situacijai. Klausimynai BPC operatoriams sudaromi, pasitariant su policijos ir gaisrinės specialistais. Jau pagal tris pirmus atsakymus į klausimus galima orientuotis, kokias tarnybas pirmiausiai reikia kviesti ir kaip koordinuoti jų darbą. Svarbiausia yra žmogaus gyvybė, todėl, jeigu jai gresia pavojus, pirmiausiai skubama pasirūpinti ja.“ Išklausę pirminės informacijos, BPC operatoriai surašo pranešimo kortelę, kurią persiunčia teritorinės policijos įstaigos pareigūnams. Jei reikia į įvykį reaguoti nedelsiant, pavyzdžiui, patyrus apiplėšimą, operatorius skambutį gali peradresuoti policijai – kad nukentėjusysis jiems tiesiogiai papasakotų, kaip atrodė ir kur nubėgo užpuolikai. Šį žmogaus pokalbį su pareigūnais girdi BPC operatorius, kuris klausydamasis pasakojimo užpildo pranešimo kortelę. Sulaukus pranešimo apie gaisrą, situaciją į savo rankas perima pajėgų valdymo specialistai, kurie su BPC operatoriais budi vienoje salėje. Kol kas jie apie gaisrą arčiausiai esančioms ugniagesių komandoms praneša skambindami telefonu. Tačiau ateityje turėtų būti įdiegta sistema, kuri apie įvykį ugniagesiams praneštų automatiškai - pranešimas ir aliarmo signalas būtų perduodamas į terminalus. Panika pailgina skambučio laiką „Informaciją tarnyboms perduodame labai greitai – gal per pusę minutės. Tačiau kartais pokalbio laikas pailgėja, kai žmogus, susijaudinęs ir panikuodamas dėl nutikusios nelaimės, niekaip aiškiai nepasako, kas ir kur nutiko. Todėl operatoriui visų pirma tenka žmogų nuraminti, o tada aiškintis situaciją,- pasakojo R.Milius. – Ko gero, ilgiausiai pokalbis yra trukęs 7 minutes, nes žmogus niekaip negalėjo konkrečiai paaiškinti, kur jis yra – pasakojo, kad mato kažkokį namą ir laukus. Tokios informacijos per mažai, kad žinotume, kur siųsti pagalbą.“ Tuomet BPC Klaipėdos skyriuje dar nebuvo įdiegta sistema su žemėlapiu, kuri leidžia nustatyti vietą, iš kurios žmogus skambina, – ja naudojamasi nuo šių metų vasario. Taigi dabar BPC operatoriaus darbo vietoje yra trys kompiuterio monitoriai: viename jų rodoma pranešimo kortelė, kurią turi užpildyti darbuotojas, antrame – atsiverčia žemėlapis, kuriame nurodoma vieta, iš kurios žmogus skambina, o trečiasis yra tarsi užrašų knygelė su patarimais, ką daryti toliau. Žemėlapį gali koreguoti Informaciją, iš kurios vietos skambina nelaimėn patekęs žmogus, suteikia telefono ryšio operatoriai, todėl nuo jų bazinių stočių tankumo priklauso nurodomos vietos tikslumas. Paklaida skambinant mieste gali svyruoti apie 300 metrų, o kaime ar atokiose vietose – ir kelis kilometrus. Jei skambinama iš laidinio telefono, BPC operatoriai tiksliai žino adresą. „Naudodamiesi žemėlapiu išvengiame daug problemų: operatorius mato, ar skambutis nėra melagingas, nes žmogus būdamas viename mieste negali pranešti apie gaisrą kitame. Kartais vietiniai žmonės kitaip vadina gatvę ar miestą, kaimą – tuomet operatorius vardija artimiausiai skambinančiojo vietos esančius oficialius pavadinimus ir taip greičiau išsiaiškina, apie kokią vietą kalbama“,- pasakojo R.Milius. Jei žemėlapyje nėra naujos gatvės, arba ji žmonių vadinama kitokiu vardu, operatoriai gali patys žemėlapį papildyti ir jame užrašyti reikalingą informaciją. Per 2010 metus BPC Klaipėdos skyrius sulaukė 960 tūkst. skambučių. Daugiausiai – 310 tūkst. - jų užfiksuota gruodžio mėnesį, mažiausiai – sausį, kuomet sulaukta beveik 22 tūkst. skambučių.
|
|
