Rašytojui skauda dėl K.Donelaičio palikimo

Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 37-erių Sergejus Isajevas slapyvardžiu Clandestinus, teigė, jog jis yra ypatingai priartėjęs prie Kristijono Donelaičio kūrybinio palikimo, todėl Rusijos dūmos politikų ketinimai paversti Tolminkiemį stačiatikių cerkve jam – skaudus smūgis.

Sergejus Isajevas – Clandestinus išleido 12 knygų, dar dvi yra parengtos spausdinti: šiemet turėtų pasirodyti apysakų rinktinė „Prakeiktųjų namai“ bei realistinis romanas apie jo žmoną – Rusijos rašytoją Jekateriną Tkačiovą.

S.Isajevas tikino, jog jau prieš 7 metus jis surinko ir į lietuvių kalbą išvertė visą lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio palikimą – laiškus, pamokslus, pasakėčias bei patį brandžiausią jo kūrinį - poemą „Metai“.

„Donelaitis – tai pasaulinio lygio autorius, super pamokslininkas. Besigilinant į kūrybą, jis man tapo dvasiškai artimas, nors jis – visiškai kitos epochos žmogus. Tačiau mudu sieja bendras religinis pamatas, ant kurio aš išaugau - nenuvertinu praeities ir esu dėkingas, kad kurį laiką mane ugdė dvasinė aplinka“, - kalbėjo buvęs Šv.Jono bei Pranciškonų brolijų vienuolis S.Isajevas.

Verčiant K.Donelaičio kūrinius, rašytoją kuravo Karaliaučiaus universiteto bei Lituanistikos ir tautosakos universiteto specialistai. „Tuos vertimus liko tik techniškai apdoroti, o tai nėra lengva, nes K.Donelaičio kūriniuose lietuvių kalba sumišusi su senosios prūsų kalbos žodžiais. Kada pasirodys šis mano „galvos skausmas“, nežinau – reikia lėšų, bet nei Lietuvai, nei Rusijai tai nerūpi“, - teigė Clandestinus.

Anot rašytojo, Rusijoje ligi šiol tebesinaudojama prieš 70 metų gana vargingai išleistu Davido Brodskio „Metų“ vertimu. O Lietuvos paveldui svarbūs tik tie kūriniai, kurie dar išvis neversti.

Todėl ir nesenas įvykis, kada Tolminkiemio bažnyčią, kurioje K.Donelaitis dirbo evangelikų liuteronų pastoriumi ir kur ilsisi jo palaikai, buvo ketinta atimti iš valstybės ir perduoti rusų stačiatikių cerkvei, labai papiktino S.Isajevą.

„Atimtų bažnyčią – atimtų ir, ko gero, vienintelį rusams tikrai žinomą lietuvių poetą. Ką rusai paima vienąsyk – nebeatiduoda. Kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, kad K.Donelaičio muziejus yra išlaikomas Lietuvos, todėl jis ir turi būti lietuvių tautos. Be to, pats K.Donelaitis yra aiškiai pasakęs, kad jis – lietuvių, o ne rusų ar prūsų poetas“, - teigė rašytojas.

Tolminkiemio problema pasiekė aukščiausią lygį: Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuriame prašė, kad muziejus išliktų Rusijos valstybės, o ne Stačiatikių cerkvės nuosavybė. Tačiau po Lietuvos raginimų bei Kaliningrado šviesuomenės protestų šio ketinimo buvo atsisakyta.

* K.Donelaičio memorialinis muziejus bei bažnyčia Tolminkiemyje – rus. Čistyje Prudy – sovietmečiu buvo gausiai lankomi lietuvių turistų, dabar gi šio paveldo objekto lankomumas sumažėjo dėl vizų režimo.

* Pabrėždamas išskirtinę K.Donelaičio kūrybos svarbą Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto kultūrai – apie tai liudija 1977 m. UNESCO sprendimas K.Donelaičio „Metus“ įtraukti į Europos literatūros šedevrų sąrašą, - LR Seimas, minint 300-ąsias klasiko gimimo metines, 2014 metus paskelbė Kristijono Donelaičio metais.

• Rašyti komentarą (1)