|
|
|
Daugiabučių renovacija turi rūpintis patys gyventojai
Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1993 metų. Būtent šie pastatai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Numatyta iki 2020 metų atnaujinti apie 70 proc., arba 24 tūkst. tokių namų. Kodėl reikalinga būsto renovacija Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko atvirų durų diena “Būsto atnaujinimas – patirtis iš pirmų lūpų”. Renginyje buvo kalbama apie būsto atnaujinimo programą pagal JESSICA - lietuviškas pavadinimas - “Bendra parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas”. JESSICA iniciatyvą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas, bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku. Anksčiau valstybė atskiriems būsto renovavimo darbams suteikdavo iki 50 proc. paramos. Dabar, pagal naująją programą, ta parama sumažinta iki 15 proc. Renginyje dalyvavęs Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus pavaduotojas Algirdas Čepas teigė, kad atnaujinti būstą yra būtinybė, nes laikui bėgant daugiabučių namų būklė blogėja. Būsto atnaujinimu turi būti suinteresuoti patys gyventojai, nes tada sumažėja šildymo išlaidos. Kompleksiškai atnaujinus būstą apie 50 procentų sumažėja šilumai skiriamų lėšų. Pavyzdžiui, Panevėžyje, kur aktyviausiai atnaujinami daugiabučiai, nerenovuotame name 1 kv. metro šildymas kainuoja 3,57 Lt, iš dalies renovuotame – 2,58 Lt, o visiškai renovuotame – 1,49 Lt. Atnaujinus būstą pagerėja ne tik estetinis namo vaizdas - tokiame name padidėja ir buto kaina. Vidutiniškai ji gali išaugti penktadaliu ar net trečdaliu. Atnaujinant būstą didžiausias dėmesys skiriamas šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitaliniam remontui ar rekonstravimui, stogo, fasadinių sienų, lodžijų, balkonų šiltinimui. Pastarieji yra ne tik įstiklinami, bet ir apšiltinamos jų sienos. Keičiami langai, lauko durys. Šiltinamos ir rūsio perdangos, gali būti įrengiami alternatyvūs energijos šaltiniai (saulės, vėjo). Gali būti atliekamas kapitalinis liftų remontas, keičiama ar pertvarkoma elektros instaliacija, nuotekų sistema, geriamojo vandens vamzdynai ir kt. Dalinosi patirtimi Uostamiesčio daugiabučių namų savininkų bendrijos “Austėja” pirmininkė Danutė Irena Krasnaja pasidalino patirtimi, kaip jiems sekėsi atnaujinti devynių aukštų daugiabutį - vieną didžiausių iki šiol renovuotų daugiabučių visoje šalyje. Renovuotame name - 135 butai. D.I.Krasnaja teigimu, nusprendus atnaujinti namą pirmiausia buvo pereita per visus butus ir apie tai pasikalbėta su jų savininkais. Įkalbėti žmones atnaujinti savo būstą – didelis dalykas. Tam pritarė apie 80 procentų gyventojų. Tik išsiaiškinus padėtį buvo sušauktas bendras susirinkimas. Nors didžioji dalis tam ir pritarė, tačiau esą vėliau visada atsiranda keletas nepatenkintų. Patirtis parodė, kad geriausia daryti kompleksinę renovaciją. Padėjo ir tai, kad bendrija turėjo iš gyventojų surinkusi ir savo lėšų. Tačiau su bankais dėl paskolos teko pavargti. Devynaukštis buvo atnaujintas per pusantrų metų. Jau pradėję renovaciją – apšiltinę dalį sienų - pastebėjo, kad temperatūra kambaryje pakilo 5 – 7 laipsniais. O po renovacijos, per pačius šalčius 1 kv. metro apšildymas pernai kainavo 1,7 Lt. Dabar bendrija pati sprendžia, kada pradėti ar nutraukti šildymą. Renovacija reikalauja ne tik lėšų, bet ir žinių Rengiantis būsto renovacijai gyventojams į susirinkimą siūloma pasikviesti Būsto urbanistinės plėtros agentūros specialistą, kuris suteiks visą reikiamą informaciją. Ši paslauga teikiama nemokamai. Priėmus savininkų sprendimą renovuoti būstą pradedamas rengti namo atnaujinimo projektas. Būsto savininkai, paskelbę konkursą, pasirenka specialistus, kurie, įvertinę namo fizinę būklę ir energetinį naudingumą, parengia investicinį planą. Ekspertai investiciniame plane nurodo namo atnaujinimo priemones, jų įgyvendinimo kainą, investicijų atsipirkimo laiką ir kt. Parengtą planą specialistai viešai aptaria su būsto savininkais. Vėliau jis suderinamas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Gyventojams susirinkime patvirtinus planą būsto atnaujinimo darbus galima pradėti. Nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems pagal Socialinės piniginės paramos įstatymą priklauso kompensacijos už šildymą, valstybė kompensuos visas su būsto atnaujinimu susijusias išlaidas. Atnaujinant būstą valstybė gyventojams siūlo galimybę gauti ilgalaikę lengvatinę paskolą, kuri bus išduodama taikant ne didesnes kaip 3 proc. nustatytas metines palūkanas.
|
|
