Žiemos sodo staigmenos – tarsi maži Kalėdų stebuklai

„Belaukiant gražiausių metų švenčių, mūsų Žiemos sodo augalai pateikė staigmenų, kuriuos pavadinčiau mažais Kalėdų stebuklais. Manau, kad tai – pati tikriausia ir gražiausia dovana mūsų krašto žmonėms“, - dalindamasi švenčių laukimo nuotaikomis kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Ilgametė Žiemos sodo agronomė Eleonora Ranciuvienė sakė: “Jeigu bananai ir nesunoks, jų žiedai įspūdingi pažiūrėti pažintine prasme“.

Jos nuomone, žiemą sodo augalai dar labiau išryškėja savo sodria žaluma, o kiekvienas pražydęs augalas suteikia tai žalumai dar daugiau išraiškingumo.

Laukiant Kalėdų, muziejus įsigijo ne retą, tačiau įdomų augalą – papartį elniaragį, kurio lapai primena Kalėdų senio roges traukiančių elnių ragus. Netoliese įkurdinta kalankė savo į skambalus panašiais žiedais taip pat kuria kalėdinę nuotaiką. Žiemos sodo krioklio kalnelį puošia raudonos fryzijos, kurios žydi net iki pusės metų. Gausiais žiedais apsipylę vadinamieji kalėdiniai kaktusai – juos Žiemos sodo prižiūrėtojos veisia ir augina pačios. Nors tai ir nėra egzotiniai augalai, tačiau jie žavi žiedų spalvų įvairove – nuo kreminės, baltos iki ryškiai avietinės ar raudonos. Kasmet prieš Kalėdas pražysta ir puansetijos – kalėdinės žvaigždės, žiedus krauna strelicijos, pražydę ir kitos žiemos gėlės – ciklamenai. Geltonas žiedų „žvakes“ dar kelia ir pakistakis.

Žiemos sodo vyresnioji specialistė-agronomė Eleonora Ranciuvienė, Žiemos sodo augalais besirūpinanti jau 15 metų, teigė, jog žiemą žydi mažiau augalų, negu pavasarį ar rudenį, tačiau ir žiemą jie reikalauja priežiūros, rūpesčio.

„Didžiausias mūsų rūpestis – išlaikyti reikiamą – 18-19 laipsnių - temperatūrą bei drėgmę – dauguma augalų nepakenčia sauso oro. Kasdien dviem purkštuvais išpurškiame 20 litrų vandens, o kartą per savaitę augalus tręšiame per lapus“, - pagrindinį žiemos rūpestį įvardino E.Ranciuvienė.

Žiemos sode yra augalų, kurie „streikuoja“ prieš tokį režimą: štai fikusas, kuriam reikia daugiau šilumos, pradeda geltonuoti ir mesti lapus. Žiemą užmiega ir Žiemos sodo kaktusų kolekcija – jų sodo prižiūrėtojai žiemą nelaisto, ir tokiomis sąlygomis kaktusai gyvena 4-5 mėnesius. Žiemą liūdna ir ąsoteniui, vadinamajam musgaudžiui. „Bet kad ir vasarą mūsų sode musių nebūna, tad mes jį tik palaistome, patręšiame“, - apie ypač vaikams didelį įspūdį darantį augalą kalbėjo E.Ranciuvienė.

Puošnūs ir viliojantys Žiemos sodo augalai: (iš kairės) strelicija, papartis elniaragis, fryzijos, pakistakis, kalankė.

Dar vienas vaikų bei suaugusiųjų Žiemos sodo lankytojų mėgstamas augalas – bananas. Šiais metais jis pražydo ne laiku, tad bananų užuomazgos greičiausiai nesunoks.

„Kai bananas pražysta sausį ar vasarį, tada galima tikėtis jo vaisių. Pamenu, kaip vienais metais Žiemos sodo bananas sunokino didžiulę kekę – iki 150 – vaisių“, - pasakojo Žiemos sodo agronomė. Tačiau kad ir nenoksta bananai, jų žiedai įspūdingi pažintine prasme.

Kad kalėdinio džiaugsmo būtų kuo daugiau, šiais metais gerokai anksčiau buvo įžiebta kalėdinė muziejaus eglė, įkurdinta baseine.

„Aš suprantu, kad žmogui pirmiausia reikia lėkštės sriubos. Bet juk reikia ir dvasinio peno. Todėl laukiant švenčių, Advento laiku, Žiemos sode kviesčiau apsilankyti visuomenines organizacijas, rengti pas mus labdaros ir gerumo akcijas, sambūrius. Žiemos sodas – tinkama vieta aptarti metų darbus, pabūti kartu, pamąstyti, pasidalinti mintimis“, - kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė V.Kanapkienė.

• Rašyti komentarą (3)