|
|
|
Neišspręstos rajono problemos: kaip gyvensime toliau
Rajono Savivaldybės taryba – čia ir dabar dirbantys politikai – šią kadenciją paliks neišsprendę dalies rajono problemų. Dabartinės rajono tarybos politikai – bent jau dalis jų – pasirengę valdžios siekti ir kitą kadenciją. „Ko siekiate: tik vėl būti valdžioje ar ką nors nuveikti rajono, čia gyvenančių žmonių labui?“ – tokia buvo „Pajūrio naujienų“ laikračio inicijuoto politikų sambūrio esminė mintis. „Pajūrio naujienos“ dabartinių rajono tarybos narių bei jų atstovaujamų partijų lyderių paprašė atsakyti, kokias problemas per ketvertą kadencijos metų pavyko išspręsti, o kurių – ne ir kodėl. Diskusijoje dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyriaus pirmininkas rajono meras Juozas Mažeika ir partijos narė Jūratė Laučiūtė, partijos Tvarka ir teisingumas narė rajono vicemerė Jolita Vaickienė, partijos narys bei rajono tarybos narys Edmundas Valantiejus, Liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas Almantas Skruibys, partijos ir tarybos narys Vytautas Karaliūnas, Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininkas rajono tarybos narys Algimantas Šoblinskas, partijos narys Vytautas Ročys, pats save iškėlęs kandidatas rajono tarybos narys Darius Petreikis, Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininkas rajono tarybos narys Valerijonas Kubilius, šios partijos ir tarybos nariai Povilas Turauskis ir Konstantinas Skierus. Neturime sporto komplekso ir Klaipėdos gatvės Rajono meras J.Mažeika pripažino: kadencijos viduryje pasikeitus valdančiajai daugumai, taryba liko ta pati, tos pačios liko ir problemos. Viena jų – sena idėja Kretingoje pastatyti sporto kompleksą. Jam jau parinktas žemės sklypas, atlikta galimybių studija, tačiau nėra parengtas techninis projektas. Šio neturint, nėra galimybės pritraukti ir investuotojų. „Šiam darbui atlikti, manau, pritrūko politinės valios. Tačiau laiko „pasitaisyti“ yra: svarstant kitų metų biudžetą reikia surasti pinigų šiam darbui atlikti, tada – kalbinti investuotojus“, - teigė J.Mažeika. Dar viena neišspręsta problema, jo nuomone, - Klaipėdos gatvės, kuri nepriklauso rajono Savivaldybei, rekonstrukcija, kuriai pabaigos dar nematyti. Užklupus sunkmečiui, nebebuvo kaip išspręsti ir Bendrojo plano korekcijos klausimo: dabartinis Bendrasis planas yra stabdys naujoms investicijoms. Rajono vicemerė J.Vaickienė įvardino, jos nuomone, tokias svarbias ir neišpręstas problemas: rajono kultūros-švietimo įstaigų-bendruomenių centrų optimizavimo klausimas, kuriam išspręsti taip pat pritrūkstama politinės valios; antra, - rajone nedirbama arba per mažai dirbama, sprendžiant turizmo klausimus – turizmo informacijos centro Kretingos mieste taip ir neturime; trečia, - didelį susirūpinimą kelia švietimo įstaigų, ypač - darželių, langai, kuriems sudėti biudžete reikėtų įrašyti atskirą eilutę. Nesudaromos sąlygos investicijoms Tam, kad Kretingos mieste merdi turizmas, kad yra būtina įsteigti turizmo informacijos centrą, pritarė ir A.Šoblinskas. „Ir dar – mes niekaip nesugebame sudaryti sąlygų investicijoms. Pats laikas, kalbant apie turizmą, Kretingoje įkurti promenadą, kad būtume patrauklūs turistams“, - kalbėjo jis. Kad mūsų rajone nėra sukurta sąlygų investicijoms, kalbėjo V.Kubilius, kurio nuomone – neturime ir suformuoto miesto įvaizdžio. „Atėjo laikas sutvarkyti miestą – reikia ieškoti architektų, landšaftininkų, kad miestas būtų „gyvas“. O dėl sąlygų investicijoms reikia labai susitelkti: vietoj to, kad ieškotume būdų padėti, ieškome, kaip pakenkti“, - teigė V.Kubilius, kurio nuomone, vis dar per mažai dėmesio yra skiriama žmogui – ypač šiuo sunkmečiu. Taryboje nebėra vieningo kumščio Šią mintį iškėlęs ne vienoje kadencijoje dirbęs rajono tarybos narys P.Turauskis teigė: „Nebėra kumščio: meras dirba sau, vicemerė – sau, administracijos direktorius sau. Ar esame komanda? Ką užstojame ir ką verčiame būti bailiu? Į ką panašu, kai spaudoje administratorius dedamas į šuns dienas, o meras kituose puslapiuose - su gėlėmis“. Jam pritarė ir K.Skierus: „Nebuvo darnaus tarybos darbo. Joje – 8 politinės partijos, iš kurių belikę 2,5. „Gryni“ likome mes, socialdemokratai, ir darbiečiai, visi kiti – velykiniai margučiai. Ne Kretingos labui dirbame, o interesų grupėms“. K.Skierus tvirtino, jog rajono taryba yra nepagrįstai užaukštinusi vandens, šilumos, vietinės rinkliavos kainas, ir žmonėms niekas nenori grąžinti neteisingai renkamų pinigų. Žvyro karjeras - interesų mėsmalėje Apie Imbarės žvyro karjerą, kurio rajono Savivaldybė vos nepražiopsojo ir dėl kurio pastarosiomis dienomis Vyriausiasis administracinis teismas panaikino rajono Savivaldybei nenaudingą Klaipėdos administracinio teismo sprendimą dėl atrankos išvados, prakalbo ir P.Turauskis, ir V.Karaliūnas. Žvyro reikia rajono keliams tvarkyti: net ir sunkmečiu 650 km rajono kelių žvyruoti reikėjo 5 tūkst. 200 kub.m. „Kas bus, jeigu ir paskutinis valstybinėje žemėje esantis žvyro karjeras atiteks verslininkams? Juk ateity liksime be nieko“, - kalbėjo P.Turauskis. O V.Karaliūnas, įsitikinęs, kad administracijos direktorius V.Černeckis per spaudą ir kenčia dėl to, kad žvyro karjeras yra atsidūręs interesų mėsmalėje, klausė: „Kodėl nepadedame direktoriui?“. Rajono meras J.Mažeika atvirai prisipažino, jog jis stengiasi visiškai nesikišti į žvyro karjero reikalus. „Kai kurie politikai atvirai man pasako, jog aš esu iš to paties kaimo, kaip ir žvyro karjeru suinteresuotas asmuo, taigi man pripaišys tą, ką reikia pripaišyti, - kalbėjo meras. – Pats direktorius prašo leisti dirbti jam savo darbą ir užbaigti procedūras dėl žvyro karjero. Pasiūlėme jam samdyti nepriklausomus advokatus – tai kaipgi mes jam nepadedame?“ Darbas – nedėkingomis sąlygomis Rajono tarybos narys D.Petreikis pripažino, jog šios kadencijos taryba turėjo dirbti nepalankiomis sąlygomis: niekas juk negalvojo, kad driokstelės sunkmetis. Kaip vieną problemų jis iškėlė Savivaldybės darbuotojų inertiškumą, tvarkos nebuvimą – o nebus tvarkos, nebus ir investicijų. D.Petreikis sakė, jog jam, kaip Švietimo komiteto pirmininkui, svarbūs yra mokyklų tinklo optimizavimo klausimai: kaimo mokyklos nyksta, ir prie to prisideda pačios bendruomenės, nesuinteresuotos, kad kaimo vaikai mokslo siektų vietoje. Dar viena problema – projektų rengimas: išleidžiami didžiuliai pinigai, o sėkmės atvejų – lyg ir mažoka. Tarybos narys Edmundas Valantiejus taip pat pritarė, jog į tarybą vietos politikai atėjo pilni idėjų, o šias pakoregavo krizė. Diskusijos svečias A.Skruibys įsitikinęs, jog visos partijos kelia tas pačias problemas, tik šios kadencijos taryboje pritrūko politinės valios padirbėti, kad gyventume geriau. Pokalbio viešnia J.Laučiūtė išsakė mintį, jog vietos politikams, siekiant sprendimų sėkmės, reikia keisti darbo formas ir kuo labiau priartėti prie bendruomenių, nes dažnai, politikams priėmus vieną ar kitą sprendimą, nebėra grįžtamojo ryšio – o kas pasikeitė, ar tikrai pagerėjo žmonių gyvenimas. Pokalbio dalyviai, kad ir išsakę skirtingas nuomones, visgi sutarė: norint padaryti ką nors gero, visų pirma reikia vieningo susitelkimo.
|
|
