|
|
|
Pasiūlė, kaip patobulinti mokyklų pertvarką
„Atėjo laikas stabtelėti ir pasižiūrėti, kaip įgyvendinamas Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas bei numatyti tolimesnius žingsnius“,- teigė Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė, kuri vakar rajono tarybos nariams pristatė monitoringo (stebėsenos) rezultatus ir pateikė pasiūlymus, kaip Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą būtų galima koreguoti. Švietimo skyriaus pateiktus monitoringo rezultatus dar analizuos jau sudaryta darbo grupė, kurioje dirba 17 žmonių: Švietimo skyriaus nariai, rajono tarybos Švietimo komitetas, pedagogai. Darbo grupė, atsižvelgdama į Švietimo skyriaus specialistų surinktus monitoringo duomenis, parengs sprendimo projektą rajono tarybai. Tik tuomet tarybos nariai nuspręs, kokios permainos laukia rajono mokyklų. Vyriausybė yra įpareigojusi savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklų tinklą optimizuoti iki 2012 metų. Pagal Vyriausybės tvarką, privalu ir kas dvejus metus atlikti monitoringą, siekiant išsiaiškinti, kaip šis planas įgyvendinamas, ką jame reiktų koreguoti. Vietoj pagrindinio – pradinio ugdymo skyriai Švietimo skyriaus specialistai suformulavo savo pasiūlymus, kurie, jų teigimu, užtikrintų tinkamą ugdymo paslaugų kokybę, o mokymosi procesas būtų organizuojamas ekonomiškai naudingai. Bene radikaliausi siūlymai – nuo 2011-2012 mokslo metų Darbėnų gimnazijos Laukžemės bei Kartenos vidurinės mokyklos Kalniškių pagrindinio ugdymo skyrius pertvarkyti į pradinio ugdymo skyrius, o Kartenos vidurinėje mokykloje nebeformuoti 11 klasių, kad ji 2012 metais taptų pagrindine mokykla. Tokia išvada gimė analizuojant mokinių skaičių ir patalpų užpildymą šiose mokyklose. Šiuo metu Laukžemėje mokosi 28 vaikai, tiek pat jų turėtų skyrių lankyti ir kitąmet, bet 2012-13 metais prognozuojama 15 mokinių. Kalniškiuose šiemet I-VIII klasėse mokosi 30 mokinių, manoma, kad kitąmet jų bus 25. Patalpos – pustuštės Darbėnų gimnazijos Laukžemės pagrindinio ugdymo skyriuje tėra užpildyta 22,7 proc. patalpų, Kartenos vidurinėje mokykloje – 52,8 proc., o Kalniškių pagrindinio ugdymo skyriuje - 60 proc. Tose mokyklose, kur yra mažai mokinių, vieno jų išlaikymas yra brangesnis: Laukžemėje vieno vaiko išlaikymas per metus kainuoja 10,03 tūkst. Lt, Kalniškių – 11,05 tūkst. Lt, Piliakalnio mokykloje – 11,52 tūkst. Lt, o, pavyzdžiui, Jurgio Pabrėžos gimnazijoje – 5,44 tūkst. Lt , Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje – 4,46 tūkst. Lt. Siūloma, kad nuo 2012-2013 mokslo metų Piliakalnio pagrindinė mokykla būtų pavaldi Darbėnų gimnazijai – taptų jos pagrindiniu skyriumi. Siūlo kompleksinį sprendimą „Turime pagalvoti, kiek mokytojų, kitų darbuotojų liks be darbo“,- išgirdęs pasiūlymus, perspėjo tarybos narys Valerijonas Kubilius. Tačiau D.Martišauskienė tvirtino, kad aplinka besirūpinančių darbuotojų reikės ir perorganizuotuose pradinio ugdymo skyriuose, o mokytojų krūvis mažėja visose rajono švietimo įstaigose. Tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis atkreipė dėmesį, kad kaimiškose vietovėse nykstant mokykloms būtina steigti daugiafunkcinius centrus, kurie teiktų įvairias paslaugas ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kad problemą reikia spręsti kompleksiškai, aptariant ir bibliotekų, kultūros centrų optimizavimą, pritarė ir tarybos narys Juozas Pelionis. Jo kolegė Vida Gedrimienė kalbėjo: „Švietimo ministerija pirmoji pradėjo tvarkytis su mokyklų tinklu, o Kultūros ministerija to nedarė. Žinoma, kad kultūros ir švietimo įstaigos turi susijungti ir veikti kartu, kaip yra Šilutės, Klaipėdos rajonuose. Bet tam reikia politinės valios.“ Reikalingos lopšelio grupės Pasak D.Martišauskienės, šiemet Kretingos mieste buvo visiškai patenkintas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų poreikis. Tačiau turėti grupes darželinukams pageidauja ir karteniškiai bei jokūbaviškiai, todėl Švietimo skyrius jas įsiteigti siūlytų šiose gyvenvietėse veikiančiose mokyklose. „Šiuo metu Kretingos mieste veikia penkios lopšelio grupės, tačiau kad būtų patenkinti visi tėvų prašymai, reikėtų įsteigti dar tris. Todėl siūlome vieną lopšelio grupę įsteigti renovuotose lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ patalpose“,- kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja. Mažėja mokinių Tarybos nariams monitoringo rezultatus pristačiusi Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laimutė Dieliautaitė atkreipė dėmesį, kad mokyklų likimą galima prognozuoti ne tik atsižvelgiant į gimstamumą mūsų rajone, bet ir emigraciją. Jei 2008-2009 mokslo metais Kretingos rajone bendrojo lavinimo mokyklas lankė 6 tūkst. 834 vaikai, tai 2013-2014 mokslo metais jų prognozuojama tūkstančiu mažiau. D.Martišauskienė pateikė statistiką, kad šį rugsėjį į mokyklas atėjo 232 pirmokai, o kitąmet pirmokų bus dar mažiau – 2004 metais Kretingos rajone gimė 216 vaikų. „Analizuojant komplektų užpildomumą, matyti, kad pradinio ugdymo sistema yra sutvarkyta, nes tėra devynios laisvos vietos. Kalbant apie vidurinį ugdymą, klasės yra pilnesnės, negu Vyriausybės nutarime numatytas minimalus skaičius, normą viršijame 61 mokiniu. O pagrindinio ugdymo sistemoje, V-X klasėse, yra 83 tuščiai finansuojamos vietos – vadinasi, šią problemą turime išspręsti“,- kalbėjo D.Martišauskienė. Įsteigtų Jaunimo klases Šiais mokslo metais labiausiai perpildyta yra Marijono Daujoto vidurinė mokykla – jos patalpos užpildytos 115 proc. Tačiau ši situacija pasikeis nuo kito rugsėjo, nes šioje mokykloje nebebus formuojamos vienuoliktos klasės. Jei taryba pritars, permainos lauks ir lopšelio-darželio „Žilvitis“ bei mokyklos-darželio „Žibutė“. Švietimo skyrius siūlytų nuo kitų mokslo metų „Žilvičio“ pastate nebeformuoti pirmųjų klasių, jas perkeliant į „Žibutės“ pastatą, o į atsilaisvinusias „Žilvičio“ patalpas perkelti ikimokyklines grupes. Todėl palaipsniui „Žibutė“ taptų pradine mokykla su priešmokyklinio ugdymo klasėmis, o „Žilvitis“ – lopšeliu-darželiu abiejuose korpusuose. Suaugusiųjų mokymo centrui įsikėlus į iš dalies renovuotą buvusį Pranciškonų gimnazijos bendrabutį, atsilaisvinusiose patalpose siūloma įsteigti tris jaunimo klases. Jose mokytųsi jaunuoliai nuo 16 metų.
|
|
