Vytautas Ročys: „Stalo tenisui amžius – nesvarbus“

Pagerbti mūsiškio stalo tenisininko – 50 metų jubiliejų atšventusio Vytauto Ročio – atvyko net 15 komandų iš įvairių Žemaitijos regiono vietų. „Norinčių dalyvauti proginiame turnyre buvo dvigubai daugiau, bet tiek jų būtų neatlaikiusi Salantų gimnazijos sporto salė“, - juokavo jubiliatas, kuriam jo kolegos per turnyrą nepadarė jokių nuolaidų, o atkaklios kovos prie žaliųjų stalo teniso stalų užsitęsė iki dešimtos valandos vakaro.

Vytautui Ročiui jo proginiame turnyre kolegos nuolaidų nedarė: jubiliatas kartu su savo komanda užėmė V v.

„Man tenisas – pomėgis, laisvalaikis, būdas išsaugoti gerą fizinę formą“, - teigė V.Ročys, šiuo žaidimu susidomėjęs dar ankstyvoje vaikystėje, besimokydamas Rūdaičių mokykloje.

Jubiliatas pasakojo, jog mokydamasis žaisti tenisą jokių trenerių neturėjęs: jo kartos vaikai, vėliau – vaikinai, dažniausiai buvo savamoksliai, o neturėdami inventoriaus kartais raketėmis „paversdavo“ ir knygas.

Jaunystėje, sakė V.Ročys, šalia teniso buvo ir kitų sporto šakų: krepšinis, tinklinis, futbolas, netgi regbis.

„Krepšiniu sudomino buvęs mokytojas Stasys Ruzgaila. Kelerius metus, dirbant autotransporto įmonėje, teko dirbti ir sporto metodininku, kuriam turėjo rūpėti visos sporto šakos. Intensyviau stalo tenisą pradėjau žaisti prieš kokius 20 metų, - kalbėjo V.Ročys, kurio nuomone, stalo tenisas – puikus žaidimas ta prasme, jog šiai sporto šakai žmogaus amžius nėra svarbus. – Stalo tenisą gali žaisti ir jaunas, ir senas, tik, žinoma, reikia protingai pasiskirstyti krūvį“.

Intensyviai treniruodamasis V.Ročys su savo kolegomis nuosekliai siekė rezultato: pradėję žaisti III Lietuvos stalo teniso lygoje, šiandien jie – jau I lygos dalyviai, kurioje V.Ročiui, Gediminui Žiliui, Robertui Narvilui, Laurynui Pakalniškiui tenka gerokai paprakaituoti, susitikus su buvusiais Lietuvos čempionais bei tikrai stipriais respublikos stalo tenisininkais. Jubiliatas tvirtino, jog kasmet Lietuvos stalo teniso žaidimo lygis kyla, nuo to nesinori atsilikti ir mūsų rajono stalo tenisininkams.

Jau 10 metų V.Ročys yra rajono stalo teniso klubo, Lietuvos stalo teniso federacijos Kretingos skyriaus pirmininkas, komandos „Sala“ vadovas.

„Esminis klubo tikslas – populiarinti stalo tenisą rajone, ir mums tai neblogai sekasi, - teigė pašnekvoas. - Neblogai sekasi sustyguoti ir finansinius klubo reikalus: šiandien klubas yra pajėgus finansuoti visose lygose dalyvaujančių sportininkų išvykas, nupirkti inventoriaus“.

V.Ročys geru žodžiu mini savo vyresniuosius kolegas – jau anapilin išėjusį Algimantą Akinską, ligos pakirstą Donatą Jokšą, šiuo metu dar tebežaidžiantį Aloyzą Rumbutį.

„Iš Algimanto mokiausi tolerancijos, iš Donato – užsispyrimo nepasiduoti, iš Aloyzo – meistriškumo“, - apie kolegas kalbėjo jubiliatas.

Pasidžiaugęs didžiuliu būriu jo pagerbti atvykusių stalo tenisininkų, V.Ročys pripažino, kad šios sporto šakos atstovai per daugybę bendravimo metų pasidarė kaip viena didelė draugiška šeima, kurioje visada pasidalinama ir asmeniniais džiaugsmais.

Proginio turnyro, skirto V.Ročio 50-mečiui, finalinis šešetas turnyrinėje lentelėje išsidėstė tokia tvarka: I v. – Klaipėdos ETNA, II v. – Salantų „Imbarė-I“ (Kazys Stankus, Žydrūnas Kižys), III v. – Šilutės „Varmas-I“, IV v. – Šilutės „Varmas-II“, V v. – Kretingos „Sala“ (Vytautas Ročys, Gediminas Žilys), VI v. – Imbarė-II“ (Robertas Narvilas, Rimantas Lubys, Arvydas Venclauskas).

Nė viena finalinio šešeto komanda neliko be pralaimėjimo, o beveik visi susitikimai tarp apylygių komandų baigėsi rezultatu 3:2.

• Rašyti komentarą (0)