|
|
|
Katinus priglaudusi kalaitė užminė mįslę
Įsirangiusiai į fotelį kalaitei Džinai ilgai savo praalkusių vaikų laukti netenka. Prie ištikimomis akimis žiūrinčios savo motinos išdykę augintiniai liuokteli mitriai – maži šuniukai taip niekad nesugebėtų. Vis dėlto Džinos jos vaikų vikrumas greičiausiai nestebina – vedama motiniško instinkto ji jau pusantro mėnesio augina katinus. Dvylikametės kalaitės Džinos šeimininkė kretingiškė Juzefa Budrienė stebėjosi, kaip jos augintinė meiliai glaudžia amžinais šunų priešais laikomus katinus: letenomis apglėbusi vos atakusius kačiukus Džina juos prausė ir šildė. Tačiau J.Budrienė buvo priblokšta pastebėjusi, kad kalaitė įvaikius ne tik glaudžia, bet ir maitina. „Rugsėjo pabaigoje kasėme bulves ir žentas pastebėjo iš garažo bėgiojančius kačiukus. Pagailo, norėjo pašerti, tačiau kieme to daryti neleidau – kad neprijuktų. Tačiau gatvėje prie konteinerio pamaitinti kačiukai toliau ieškojo prieglobsčio – kitą dieną pamačiau juos jaukiai gulinčius su Džina. Katinams pradėjau duoti pieno – jį gyvūnai godžiai lakė kartu su savo naująja motina. Po kelių dienų pastebėjau, kad pieną belaka Džina – kačiukai į skanėstą nė žiūrėti nebenorėjo. Po kiek laiko supratau priežastį: kaip kačiukai norės lakti pieną, jei gali jį žįsti – Džinai kažkokiu stebuklingu būdu atsirado pieno“, - neįtikėtiną įvykį prisiminė J.Budrienė. Ji pasakojo, kad žindanti Džina ją nustebino dėl kelių priežasčių: dvylikos metų sulaukusi kalaitė jau ketverius metus nebuvo turėjusi vados ir šį rudenį taip pat nesilaukė. Tačiau pieno jai užteko pusantro mėnesio – dar ir dabar ūgtelėjusius savo augintinius Džina palepina bei neskuba nujunkyti. „Visi fiziologiniai faktai rodo, kad pieno Džina turėti negalėjo. Kai supratau, kad ji žindo katinus, ilgai galvojau, kaip tai įmanoma. Nieko neišgalvojau – manau, kad žindyti kalaitė pradėjo iš meilės. Jos motiniški instinktai buvo labai stiprūs“, - įsitikinusi J.Budrienė. Pasak jos, Džina – visiška priešingybė savo bendravardei iš serialo „Santa Barbara“. Šio serialo herojės pikčiurnos ir kenkėjos vardą gavusi kalaitė kantriai iškenčia savo įvaikių išdaigas – visur, kur tik įmanoma, besikarstantys katinai visada grįžta į motinos glėbį. „Džina be galo myli savo augintinius. Neįtikėtina, kad gyvūnai turi tokius išreikštus ir stiprius jausmus – lyg tikra katė ji išlaižo ir išprausia kačiukus, nevaro jų šalin, nors yra jau sena. Šalia jos augintiniai nurimsta – guli visi apsikabinę letenėlėmis“, - pasakojo J.Budrienė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė sakė, kad „įsivaikinimas“ gyvūnų pasaulyje – egzistuojantis reiškinys, tačiau J.Budrienės augintinių atvejis – nekasdieniškas. „Normalu, kad savo vaikus auginantys gyvūnai priglaudžia ir kitų palikuonis. Tai – gana dažnas reiškinys. Tačiau tai, kad neturėdama savo vaikų kalė priglaudė katinus ir juos net pradėjo maitinti – tikrai neįprasta“, - kalbėjo D.Baužienė. Jai pritarė ir ilgus metus veterinarijos gydytoja dirbusi Benedikta Vasiliauskienė. Pasak jos, kaip pas vados neturinčią kalę atsirado pieno – paaiškinamas reiškinys, tačiau praktikoje jis pasitaiko retai. „Visiškai įmanoma, kad pas neapsivaikavusią kalę atsirado pieno. Kai pieno liaukos yra dirginamos, pradeda gamintis hormonas oksitocinas. Jis stimuliuoja pieno liaukas – tokiu būdu, jei pieno liaukos nėra atrofavusios, pieno gali atsirasti ir pas vaikų jau nebevedančią kalę“, - sakė B.Vasiliauskienė. Ji pasakojo, kad apie tokį reiškinį jai teko skaityti tik literatūroje – per ilgus jos praktikos metus tokio atvejo realybėje nepasitaikė. Oksitocinas graikiškai reiškia greitą gimimą. Tai – žinduolių hormonas. Padidėjęs jo kiekis sukelia gimdymą arba pieno išsiskyrimą. Šio hormono organizme padidėja, kai dirginami atitinkami kūno taškai.
|
|
