Kieme – keturios grybų kepurės

Lyg keturios balkšvai gelsvos kepurės, pamestos į nušienautą pievą, pūpso grybai Jono Butkaus sodyboje, Leliūnų kaime. Tai – kukurdvelkiai, išdygę kone vienu metu po medinio gyvenamojo namo langais.

Jonas ir jo sūnus Artūras Butkai džiūgavo savo sodybos kieme aptikę keturis neįprastus grybus.

„Tų grybų iš viso buvo penki: vieną bešienaudamas dalgiu nupjoviau ir išverčiau į mėšlą“, - pasakojo sodybos šeimininkas, 60-metis J.Butkus. Didžiojo kukurdvelkio kepurė svėrė apie 1,5 kg, kitos – lengvesnės: nuo 0,5 iki 1 kg.

“Netoli nuo mūsų yra miškas, bet prie tokių grybų nesame pripratę. Kažkokie keisti. Nors kaimynas sako, prapjauk ir valgyk kaip lašinius. Jų vidus – baltas ir kietas“, - kalbėjo J.Butkus.

Vyras sakė vis vien tų grybų nevalgysiąs, tik norėjęs parodyti, kokių keistenybių auga mūsų žemėje.

Šis grybas - ne karščių išdaiga.

Tai didysis kukurdvelkis, pumpotaukšlinių šeimos langermania genties grybas. Nuo savo giminaičių - kotuotų ir bekočių mažų pumpotaukšlių - jis skiriasi dydžiu, neturi koto. Vaisiakūniai gana dideli, netaisyklingo rutulio arba kriaušės pavidalo.

Lietuvos Raudonojoje knygoje tarp penkių kategorijų retų grybų jis priskirtas trečiai. Tai sparčiai nykstanti grybų rūšis, įrašyta į Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Baltarusijos raudonąsias knygas. Didieji kukurdvelkiai paplitę Europoje, Azijoje (Kaukaze, Sibire, Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose), Šiaurės Amerikoje, Australijoje.

Lietuvoje didžiųjų kukurdvelkių pasitaiko visur, bet palyginti retai. Žinomos kelios radimvietės Vilniaus, Alytaus, Kupiškio, Plungės rajonuose ir Kuršių nerijoje. Jau kelerius metus jų aptinka ir kretingiškiai. Auga rugpjūčio-spalio mėnesiais.

„Su sūnum Artūru prisigrybaujame ir geresnių grybų. Šiemet yra baravykų, bet visi – sukirmiję. Tik raudonikiai geri. Jų jau užkonservavau 8 litrus“, - kalbėjo našlys J.Butkus.

Su 11–mečiu sūnumi šiandien jis gyvena vienas, žmona Marija mirė prieš 8 metus. Vyras atviravo, jog gyvenimas jam sudavęs ne vieną smūgį – neseniai mirė Artūro močiutė, kuri pasirūpindavo ir jo vaiku. O prieš daugel metų palaidojęs du mažus savo vaikus – vienas mirė 3,5 metų, apsinuodijęs maistu, o kitas – vos 4,5 mėn. mirė nuo galvos auglio.

J.Butkus šiuo metu - oficialus bedarbis. Tėvas su sūnumi sakė išgyvenantys iš to, ką patys užsiaugina: turi daržą, laiko karvę, veršiuką, augina du paršelius.

• Rašyti komentarą (0)