|
|
|
Pranciškonai pasauliečiai pašaukti gyventi ne vienuolyne
Šį rugpjūtį į Kretingą rinkosi Lietuvos pasauliečių pranciškonų brolijų nariai – čia įvyko jų ordino VIII kongresas. Apie Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino ištakas ir jo veiklą „Vakarų Lietuvai“ sutiko papasakoti Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ekonomas ir Telšių regiono ministras Nerijus Čapas.
– Švento Pranciškaus ordinas dalijasi į dvi pagrindines atšakas - Mažesniųjų brolių arba pranciškonų ir Šv.Klaros seserų. Kodėl šalia šių šv.Pranciškaus pasekėjų įsikūrė dar ir trečiasis - pasauliečių pranciškonų - ordinas? - Tikrosios priežastys nėra žinomos. Kai šv.Pranciškus gyveno Italijoje – tai buvo XIII a. pradžioje – jo idėjos tapo tokios patrauklios, kad prasidėjo šeimų krizė: vyrai masiškai stojo į vienuolynus. Viena šeima - Bona Dona ir Lukrecijus, jie buvo pirkliai bei šv.Pranciškaus draugai - rado išeitį: jie pasekė šv.Pranciškumi kartu. Jiedu laikomi pirmaisiais pasauliečių pranciškonų ordino įkūrėjais ir nariais. Nuo jų ir prasidėjo šis judėjimas, kuris išplito po pasaulį. - Apibūdinkite, kuo pasauliečiai pranciškonai skiriasi nuo vienuolių pranciškonų. - Esame paprastų – kylančių ir krintančių - žmonių bendruomenė, tik pasirinkę savo gyvenimo kelią pagal šv.Pranciškaus pavyzdį. Mes tarsi padedame nešioti vieni kitų naštas. Mes nesame tie žmonės, kurie negebėjo tapti vienuoliais. Pašaukimas vienuolystei – vienoks, o mūsų pašaukimas yra gyventi ne vienuolyne: mes galime būti viengungiai, galime kurti šeimas. - Kaip tampama pasauliečiu pranciškonu? - Į ordiną ateinama per ilgą kelionę: pirmiausia reikia praeiti įvesdinimo laikotarpį, kuris trunka ligi vienerių metų. Antrajame etape brolija ir pats žmogus ištiria save, ar pasirinktas kelias jam tinka – naujokynas trunka ligi 2 m. Po to - įžadai: laikinuosius įžadus galima duoti tris kartus kas vienerius metus. Ir taip susidaro jau 6 metai. Žmogus, atėjęs į broliją, dar nėra visateisis jos narys, kol nedavė amžinųjų įžadų. Per tuos metus žmogus labai atsiskleidžia brolijos gyvenime arba pats pamato, kad tai – ne jo kelias. Būtina atsakomybė: kasdien – malda, kiekvienas narys įsipareigoja melstis individualiai arba bendruomenėje ir sykį per mėnesį visiems susirinkti. - Jeigu malda yra pagrindinis svertas, kodėl reikalinga brolija? - Pagal Šventąjį Raštą negera būti vienam. Žmogui reikia kito žmogaus – bendraminčių – bendruomenės. Yra futbolo, krepšinio mėgėjų, sveikuolių klubai ir pan. Mes vienijamės bendromis mintimis, šv.Pranciškaus pavyzdys yra mūsų gyvenimo kelias. - Kuo, be maldos, dar užsiima pasauliečių pranciškonų ordinas? - Mes nesame pamaldumo fanatikai. Viena brolija orientuojasi į švietėjišką, kita – į labdaringą veiklą. Tarkim, Klaipėdos brolija yra įsteigusi Lietuvos pranciškoniškąją akademiją, kuri rengia susitikimus, paskaitas, į kurias kviečia aplinkinių rajonų visuomenę. - Pranciškonų ordinas šiemet švenčia savo veiklos 800 metų jubiliejų. Ar istorijos bėgyje pasikeitė pasauliečių pranciškonų gyvenimas? - Mes dabar esame gerokai pasaulietiškesni negu šv.Pranciškaus laikais. Dabar mes galime dalyvauti politikoje, dirbti valstybės tarnybose, kas anksčiau buvo griežtai draudžiama. Pasaulietis pranciškonas negalėjo netgi tarnauti kariuomenėje, nes jam buvo uždraustos visos kitos priesaikos, galiojo tik priesaika ordinui. Jis buvo pavaldus tik vyskupui. Ordinas labai stipriai buvo reformuotas 1978 m., - dabar esame kitokie negu viduramžiais. Buvo panaikintas ir mūsų išskirtinis rūbas – juodas abitas be kapišono, nors jį tenešiodavome tik išskirtinėmis progomis. Nuspręsta, kad jo nebereikia, nes liudytojais turime būti ne rūbu ar kitokiais ženklais, o savo gyvenimo pavyzdžiu. Tačiau ordino esmė ir tikslas liko tie patys – malda ir evangelizacija. - Kokia pasauliečių pranciškonų ordino struktūra? - Kiekvienas priklausome vietinei - savo miesto – brolijai. Vietinės brolijos jungiasi į regiono, šios – į nacionalinę, o nacionalinės – į tarptautinę broliją. Šiandien viso pasaulio pasauliečių pranciškonų brolijoje yra daugiau kaip 400 tūkst. narių. Mažiausiai brolijų Europoje yra Danijoje ir Suomijoje, gausiausiai – Italijoje. Telšių regione yra apie 140 aktyvių narių. Brolijos veikia: Klaipėdoje – 3, Kretingoje, Skuode, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Plungėje, Mosėdyje – po 1. Išsilaikę net sovietmečiu, kas kelerius metus suvažiuojame į šalies kongresus. Esame išsibarstę po visą Lietuvą ir tam, kad nestovėtume vietoje kaip pelkė, mums reikalinga atsinaujinti.
Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinų kongresų istorija:
I kongresas įvyko 1922 m. Kretingoje, II – 1923 m. Radviliškyje, III – 1924 m. Kaune, IV – 1935 m. Kretingoje, V – 1938 m. Kretingoje, VI – 1992 m. Kretingoje, VII – 2002 m. – Kretingoje, VIII – 2010 m. Kretingoje.
|
|
