Gerovės ir derlingų metų prašė dalindamiesi šventinta duona

Laukžemiškiai savaitgalį laužė ir dalijosi duoną - naujo derliaus simbolį, kuris, kaip tikima, atneša į namus gerovę, saugo nuo ligų ir žaibų. Šia tradicine bendruomeniška ceremonija Laukžemė paminėjo Žolinę – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo dangun šventę.

Šventės dalyviai ragavo šventintos duonos, kuri simbolizuoja naują derlių ir užtikrina turtingus metus.

Laukžemiškiai jau tradicine jų gyvenvietės švente tapusiose Žolinės iškilmėse senovines apeigas derino su šiuolaikinėmis linksmybėmis. Po iškilmingų šv.Mišių Laukžemės šv.Andriejaus bažnyčioje Laukžemės gyventojai ir svečiai susirinko pabūti kartu ir pasilinksminti: šventės dalyviams koncertavo Skuodo kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Bartuva“, Klaipėdos miesto kultūros centro Žvejų rūmų liaudiškos kapelos ir tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“, šoko Laukžemės šokėjos.

Pasak Laukžemėje viešėjusio ir šv.Mišias aukojusio monsinjoro Arvydo Ramono, šiuolaikiniame pasaulyje derinti linksmybes ir religines apeigas yra įprasta.

„Šventė ir šv.Mišios neprieštarauja viena kitai, atvirkščiai, papildo. Nes religinės apeigos nėra pasenusios, jos aktualios ir šiuolaikiniam pasauliui“, - kalbėjo Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas A.Ramonas.

Pasak jo, Žolinės šventė dideliame mieste ir mažoje gyvenvietėje turi didelių skirtumų – kaimuose bei gyvenvietėse dar neegzistuoja miestus apėmęs anonimiškumas.

„Nebe pirmą kartą viešiu Laukžemėje. Pastebėjau, kad gyvenvietėse ir kaimuose bendruomenės būna labai stiprios, vieningos. Žmonės pažįsta vieni kitus, yra bendruomeniški – tai atsispindi ir šventėse“, - sakė A.Ramonas.

Jis prisiminė ir gilią Žolinės šventės prasmę. Anot A.Ramono, Mergelės Marijos paėmimas į dangų parodo, kad Dievas mato kiekvieną žmogų, mato jo nuolankumą.

„Atviros sielos žmogus niekada nebus pamirštas Dievo. Dabar žmogus yra įpratęs pabrėžti savo individualybę: aš padariau, aš pasiekiau, aš sukūriau. Tačiau Žolinės šventė pabrėžia, kad jei žmogaus darbai neatitinka Dievo valios, jie palaiminimo neturės. Visų mūsų likimas yra danguje ir, kaip dainuoja Andrius Mamontovas, ši žemė neverta tiek, kad užmirštume, jog yra dangus“, - kalbėjo A.Ramonas.

Renginio vedėja šventės dalyviams priminė, kad Žolinė dar yra ir derliaus, brandos šventė, tiltas iš vasaros į rudenį.

„Iš gilios senovės yra išlikęs paprotys susitikti giminėms, paviešėti ir taip visiems metams išvengti „biednystės“. O su nauju derliumi susijusi šventinta duona žmonėms suteikia vilties ir stiprybės“, - sakė kultūros centro Laukžemės filialo vedėja Aida Mikutienė.

Ji kartu su savo scenos partneriu režisieriumi Nerijumi Gedminu po tradicinės duonos dalijimo ceremonijos apdovanojo tvarkingiausių ir gražiausių Laukžemės sodybų savininkus: Aušrą ir Gediminą Urbelius, Jūratę ir Vaclovą Astrauskus, Laimutę ir Romą Karčiauskus, Eleną ir Praną Venckus, Joaną ir Juozą Mikučius bei Jolantą Norkienę, Kristiną ir Juozą Serepinus, Birutę ir Juozą Grikpėdžius, Živilę ir Robertą Šilgalius. Labiausiai išpuoselėta Laukžemės bendruomenė pripažino Vilonos ir Gedimino Norvilų sodybą.

Šventėje dalyvavęs rajono meras Juozas Mažeika padėkos raštais apdovanojo aktyvų Laukžemės bendruomenės narį Robertą Šilgalį, tautines tradicijas puoselėjančią Petrę Giedrimienę, bendruomenės idėjas palaikantį Rimantą Antaną Kviklį, bendruomeniškumą ugdančią Aidą Mikutienę.

Šventės rengėjai nepamiršo ir savo gyvenvietės pasididžiavimo bei pavyzdžio: auksines vestuves atšventusių Gerdos ir Alfonso Baužų.

• Rašyti komentarą (2)