Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia

Jau trečią savaitę Kurmaičių kaime, abipus Akmenos, ties paukštynu kasinėjantys archeologai tebeieško priešistorinės Kurmaičių gyvenvietės. Ją buvus įrodo pilkapiai ir radiniai greta jų – surasta I tūkst. prieš Kristų urna su žmogaus kaulų liekanomis. Praėjusią savaitę kasinėjimai archeologams pateikė ir kitokių staigmenų: vadinamojoje pilalėje jie aptiko prieš 400-500 metų palaidotų žmonių griaučius ir papuošalų.

Ekspedicijos dalyviai aptiko gerai išsilaikiusius, 147 cm ūgio prieš 400-500 metų palaidoto vyro griaučius. Greta buvo palaidota ir moteris. Abu kūnai, spėjama, palaidoti be karstų ir vienu metu.

Eidama senosios gyvenvietės pėdsakais, archeologų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo Algimanto Merkevičiaus, atkasė ketverius griaučius: du žmonės, manoma, vyras ir moteris, buvo palaidoti vienas šalia kito. Jų griaučiai gulėjo 60 cm gylyje, o dar dveji – užlaidoti viršum jų jau vėlesniame amžiuje. Senesnieji kapai išsilaikę labai gerai, o viršutiniai – suardyti.

Greta palaikų surasti 3 metaliniai žiedai ir širdies formos segė. „Manome, kad suradome pačias seniausias jau susiformavusio Kurmaičių kaimo kapines. Jose žmonės buvo laidojami XVI – XVIII a. pradžioje, kai įsikūrė kaimas ir susiformavo bendruomenė“, - kalbėjo ekspedicijos dalyvis, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas.

Radiniai kapuose – žiedas ir širdies formos segė.

Netoliese, 1m gylyje, žemiau akmenimis apdėto buvusio kryžiaus stiebo, atrastas stiklo buteliukas. Jis plokščias, 17 cm aukščio ir 5,7 cm pločio. Ant buteliuko šonų išlietas jį pagaminusios firmos pavadinimas „Karlsruhe/ F Wolff & Soh”, o ant dugno – data: 1684 m.

„Spėjame, kad buteliukas galėjo būti įkastas XVIII a., statant kryžių kaimo kapinėse 1709 – 1710 m. maro aukoms atminti. Jame turėjo būti įpilta švęsto vandens“, - sakė J.Kanarskas.

Netoliese dar kitos - Tintelių – kapinės. Kurmaičiai – archeologams ir mokslui labai reikšminga gyvenvietė. Čia surastos net 5 kapinės: 3 iš jų – prancūzkapiai, švedų ir maro kapai – jau anksčiau buvo įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, o 2 pastarosios dar nėra įregistruotos.

„Šią savaitę Akmenos pakrante eisime į pietus, kasinėsime už 200 – 300 m nuo atrastųjų kapų. Norime surasti priešistorinę gyvenvietę tų žmonių, kurie sulaidoti anapus upės, pilkapiuose. Nes tam tikru istorijos laikotarpiu buvo būdinga vienoje upės pusėje laidoti, o kitoje - apsigyventi.

Kurmaičiai kadaise buvo didelė gyvenvietė, gali būti, jog čia, o ne Ėgliškiuose, yra tikroji Kretingos miesto pradžia“, - tikino J.Kanarskas.

Radiniai iškeliaus į Vilniaus universitetą, jie bus perduoti tyrinėtojams: griaučius tirs antropologai – nustatys amžių, kokiomis ligomis žmonės sirgo.

„Didžiausia šios ekspedicijos vertybė – priešistorinė urna su palaikais, ji bus perduota restauratoriams. Tokios urnos, kokia buvo aptikta Kurmaičiuose tarp pilkapių, yra labai retas radinys: ji puikiai išsilaikė, galima atkurti netgi jos formą“, - kalbėjo A.Merkevičius.

Po tyrimų ir restauravimo, jis tvirtino, radiniai sugrįš į Kretingos muziejų.

Pagal atrastus griaučius archeologai nustatė, kad vyro ūgis tebuvo vos 147 cm. „Nieko stebėtino, - prieš kelis šimtmečius žemaičiai buvo gerokai žemesni negu dabar. Jie buvo tvirti, bet kresni žmonės. Juokas juokais, bet žemaičiai gerokai išstypo po švedų antplūdžio“, - teigė Julius Kanarskas.

• Rašyti komentarą (2)