Ugnikalnio išsiveržimo liudininkais tapo ir kretingiškiai

Kretingiškis Zenonas Simaitis neatsispyrė pagundai nuvažiuoti prie išsiveržusio Ejafjadlojokudlio ugnikalnio ir įsiamžinti jo fone.

Kol pasaulis piešia „juoduosius scenarijus“, kaip baigsis ugnikalnio Ejafjadlojokudlio išsiveržimas Islandijoje, šios šalies gyventojai išlieka šiaurietiškai ramūs. „Islandijos ugnikalniai – mums draugai, saviems jie nieko nedaro“, - teigė šioje šalyje gyvenantys mūsų kraštiečiai, kurie, kaip ir daugelis islandų, plūdo artyn išsiveržusio ugnikalnio – kad šį įstabų gamtos reiškinį pamatytų savo akimis.

Į Islandiją emigravę kretingiškiai šiomis dienomis sulaukia jų saugumu susirūpinusių artimųjų skambučių. Tačiau panašu, kad panika dėl išsiveržusio ugnikalnio egzistuoja tik už Islandijos ribų.

Panikos nėra

„Gyvenimas ir toliau teka sena vaga, įprastas šalies ritmas nebuvo sutrikdytas, - tvirtino kretingiškė dailininkė Agnė Palilionytė, prieš tris mėnesius grįžusi į Islandiją, kur jai yra tekę gyventi ir anksčiau. - Gyvendamas Islandijoje, tokius dalykus vertini labai natūraliai – galima sakyti, kad ši šalis yra mistinė, todėl tiesiog gėriesi gamtos stebuklais. Anksčiau tikrai pagalvodavau, kad norėčiau būti ugnikalnio išsiveržimo liudininke. Taigi man pasisekė, kad čia sugrįžau pačiu laiku. Ir dėl to nė kiek nesigailiu“.

Nors reportažai apie prasiveržusį ugnikalnį transliuoj+ami į įvairias pasaulio šalis, tačiau islandų žiniasklaida tam išskirtinio dėmesio neteikia. Šia tema daugiau kalbėta tik pirmąją ugnikalnio išsiveržimo dieną, o vėliau naujienų agentūros apsiribodavo tik kasdieniais trumpais komentarais.

„Čia ugnikalnis išsiveržia kas dešimtmetį, todėl tuo labai ir nesidomi. Islandams tai - tas pats, kas lietuviams pavasariniai potvyniai Šilutėje“,- paaiškino kretingiškis Zenonas Simaitis, 4 metus gyvenantis Islandijoje ir čia dirbantis staliumi.

Prie ugnikalnio – minios žiūrovų

Dabar Ejafjadlojokudlis, kuris prabudo po 200 metų, tapo lankomiausia vieta Islandijoje – prie jo plūsta minios žmonių, o neturintys galimybės atvykti sėda prie kompiuterių – internetu tiesiogiai transliuojamas ugnikalnio vaizdas.

„Pasižiūrėti tokio gamtos reiškinio visi važiavo kolonomis. Nesnaudėme ir mes, - pasakojo kretingiškė Rūta Drungilienė, kuri Islandijoje gyvena apie pusmetį. Jos dukra su šeima šioje šalyje įsikūrė prieš aštuonerius metus. - Buvo graži, saulėta diena, todėl nedaug pamatėme – tik retkarčiais juodų dūmų, nors buvome tik keliolika kilometrų nuo ugnikalnio. Daugiau matė tie, kas prie ugnikalnio buvo naktį ir turėjo žiūronus.“

Vulkano pelenų debesys, dėl kurių sutriko oro eismas Europos erdvėje

Z.Simaitis pasakojo neatsispyręs pagundai prie ugnikalnio prieiti arčiau. „Važiavau tris kartus, mačiau visus tris ugnikalnio kraterius – liko neišdildomi įspūdžiai. Nors buvo tamsu, tačiau palypėjus aukštėliau, pasidarė šviesu kaip mieste. Buvome maždaug kilometro atstumu nuo ugnikalnio kraterio, girdėjosi, kaip dunda lavos krioklys – toks duslus krintantis garsas. Nejautėme karščio ar kokio specifinio kvapo. Tik sykį vėjas kažką atpūtė – šiek tiek net kvapą užėmė, panašiai kaip amoniakas.“

Z.Simaičiui apmaudu, kad dėl blogo oro nespėjo padaryti daugiau įspūdingų antrojo kraterio fotografijų. Iš po ledynų išsiveržus trečiajam krateriui, buvo užlieta visa apylinkė, nuplauti keliai, todėl dabar žmonėms nebeįmanoma arčiau nei prieiti, nei privažiuoti.

Didžiausių nuostolių patyrė ūkininkai

Pasak pašnekovų, nepatogumų patyrė tik nedidelėje pietinės pakrantės dalyje įsikūrę žmonės – arčiausiai gyvenantiesiems teko evakuotis.

Z.Simaitis pasakojo, kad labiausiai islandai ir sunerimo kovo 20-ąją, naktį, išsiveržus pirmajam Ejafjadlojokudlio krateriui – suskubta iš karto evakuoti žmones, nes tamsoje ir esant blogam orui buvo neįmanoma įvertinti tikrojo išsiveržimo masto. Tik prašvitus paaiškėjo, kad padėtis nėra tokia bloga, kokią rodė seismologų matavimai.

Tačiau antrąkart – balandžio 15-ąją - tas pats Ejafjadlojokudlis prasiveržė kitoje vietoje ir kur kas didesne jėga. Po ledynu driokstelėjęs ugnikalnis išmetė didelį pelenų kiekį, kurie ir paralyžiavo Europos oro eismą. Dar po kiek laiko ugnikalnis atvėrė ir trečiąjį kraterį.

„Ledas tirpo, griuvo nuošliaužos, pakilo vanduo, sugadinti keliai, eismas visiškai uždarytas, toje apskrityje nuolat budi gelbėtojai. Vietiniai ūkininkai patyrė nuostolių – žemę nuklojęs 20-30 cm pelenų sluosnis yra kenksmingas gyvuliams, todėl tie, kurie netilpo į tvartus, yra skerdžiami, o jų mėsa nenaudojama“,- pasakojo R.Drungilienė.

Baiminamasi Katlos išsiveržimo

Z.Simaitis pasakojo, kad vietiniai gyventojai labiau tikėjosi ne Ejafjadlojokudlio, bet kito – Heklos - ugnikalnio išsiveržimo.

Tačiau dabar visų akys nukreiptos į dar didesnį – Katlos - ugnikalnį, kuris su Ejafjadlojokudliu turi bendrą požeminį lavos baseiną. Mokslininkai linkę manyti, kad Ejafjadlojokudlis greitai nenusiramins, o kas dar baisiau - pažadins kur kas didesnį ir pavojingesnį ugnikalnį Katlą.

Neaišku, ar Ejafjadlojokudlio išsiveržimas nepadarys įtakos ir anksčiau minėtajai Heklai – mat visi trys ugnikalniai yra tame pačiame rajone ir sudaro trikampį. Tarp Ejafjadlojokudlio ir Katlos yra apie 30 km, o Hekla nuo jų nutolusi apie 40-50 km.

Ugnikalniai – tema ir pašmaikštavimams

Nors dėl ugnikalnio spjaudomų pelenų debesų sutriko Europos lėktuvų eismas, prabilta apie galimą grėsmę sveikatai ir net – klimato kaitai, patys islandai nepraranda humoro jausmo. Jie internetu išplatino trumpą vaizdo įrašą su pamokymais reporteriams, kaip iš tikrųjų reiktų tarti ugnikalnio pavadinimą. „Ačiū žinių pranešėjams už tai, kad visai Islandijos tautai suteikė gardaus juoko. Pasimokykite ir daugiau islandiškų žodžių“, – šmaikštauja įrašo kūrėjai, patraukę per dantį garsiausių pasaulio televizijų žinių pranešėjus, kurie laužo liežuvius tardami ugnikalnio pavadinimą.

Iš tikrųjų šis ugnikalnis vardą gavo sujungus tris islandiškus žodžius: „eyja“ (sala), „fjalla“ (kalnas) ir „jokull“ (ledynas).

„Islandai džiaugiasi, kad pelenai pirmiausiai kliuvo britams, kurie juos spaudžia dėl vadinamojo „Icesave“ įsiskolinimo grąžinimo ir kitų su tuo susijusių įsipareigojimų. Atsirado net įvairių posakių, pavyzdžiui: „Britanija, islandiškoje abėcėlėje nėra raidės „c“, todėl vietoj mūsų „cash“ (liet. grynieji), jūs gaunate tik „ash“ (liet. pelenai)“,- papasakojo Z.Simaitis.

Palangos oro uosto Aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininko Stanislovo Jomanto komentaras:

- Šiuo metu oro uostas dirba įprastu režimu. Dėl Islandijos ugnikalnio išmetamų pelenų Palangos oro uoste visi reisai buvo atidėti nuo praėjusio penktadienio, atnaujinti – užvakar. Per penkias dienas atidėta daugiau negu 20 reisų į Kopenhagą, Rygą, Oslą. Šiuo metu oro uostas skaičiuoja patirtus nuostolius, tačiau jų patyrė ir keleiviai, negalėję nei išvykti, nei parvykti.

Dėl atidėtų skrydžių oro uoste nebuvo kilę sąmyšio, tačiau ne visi keleiviai buvo supratingi: nors reisus atideda aviakompanijos, o ne oro uostas, tačiau būtent jis dažnai lieka „kaltas“.

Iš tiesų nieko ypatinga neįvyko – juk atidėti reisą yra kasdieniška situacija. Tiesiog šį reiškinį reiktų vertinti kaip nenugalimą gamtos jėgą ir žmonių gebėjimų išbandymą.

• Rašyti komentarą (10)