|
|
|
Apie pavasarį praneša sužaliavę stogai
O Kartenoje esančio Lauryno Mitkaus namo žoliniu stogu žmonės atvažiuoja pažiūrėti tarsi neįprasto muziejaus eksponato. Pažiūrėti tikrai yra į ką: Kartenoje stovintis rąstinis namas su žaliuojančiu stogu – vienintelis toks Lietuvoje. L.Mitkus savo šeimos namus surentė pagal kelių šimtmečių senumo Skandinavijos šalių namų tradicijas - jo stogas pastatytas nenaudojant gegnių. „Dirbu Skandinavijos šalyse, o ten namai su žoliniu stogu yra įprasti. Tačiau kol kas bent jau Kretingos rajone jų yra nedaug. Kiek man žinoma – tik du. O tokių namų, kokį pasistačiau sau, Lietuvoje kol kas visai dar nėra: namo stogas neturi gegnių, jį statant naudojamos stambios sijos, dedamos specialios storos lentos. Šiai skandinaviškai technikai – bent du šimtai metų“, - pasakojo užsienio šalyse ir Lietuvoje rąstinius namus statantis L.Mitkus. Padvariuose gyvenantys A.ir T.Žilinskai rąstinio namo su žoliniu stogu idėją parsivežė taip pat iš Skandinavijos. „Vyras dirba Norvegijoje – ten ir pamatė tokius namus. Nusprendėme ir patys tokį įsirengti. Iš pradžių pasistatėme pirtį. Užklupus krizei, namo statybą nukėlėme ateičiai. Todėl patogiai įsirengėme pirties pastatą ir per praėjusias Kūčias įsikėlėme ten. Gyventi tokiame name, kuris turi dar ir žolinį stogą, tikrai smagu – šalia gamta, toks stogas ekologiškas, namai natūraliai yra vėdinami, be to – gražu“, - kalbėjo A.Žilinskienė. Moteris pasakojo, kad stogą užsodino paprasta lietuviška žole ir kol kas dar nežino, kiek dažnai ją reikės šienauti. Tačiau jau spėjo įsitikinti, kad sausesniu oru stogą tenka laistyti. „Turbūt kaimynams atrodau labai įdomiai – laistau ne daržą, o stogą. Jis turi tikrai nemažai pranašumų. Žoliniai stogai – vieni šilčiausių. Be abejonės, mūrinį namą statyti yra pigiau. Tačiau rąstinį namą pastato greičiau – mūsiškį pirties pastatą surinko vos per dešimt dienų. Iš rąstų pastatytame ir žoliniu stogu dengtame name visada yra garantuota natūrali oro ventiliacija. Visą pastatą apšildom tik židiniu: šią žiemą rytais viduje tebūdavo tik devyni laipsniai šilumos, tačiau užkūrus židinį kambariai bematant įšildavo“, - pasakojo A.Žilinskienė.
Aštuonerius metus rąstinių namų statyboje besispecializuojantis L.Mitkus išvardino ir daugiau žolinio stogo pranašumų. Tokiam stogui nėra reikalingas lietaus vamzdis – vanduo nevarva nuo stogo, nes įsigeria į žolę. Net ir per didžiausius karščius žolinis stogas neįkaista, todėl neskleidžia specifinio stogo dangų kvapo, o kambariuose vasaros metu išsilaiko maloni vėsa. Ant stogo esanti žemė, ant kurios auga žolė, nenuslenka, o tokio stogo šiluminė varža – itin didelė. „Žolinis stogas daromas taip: parengus stogo karkasą – įprastu būdu ar be gegnių, yra klojama speciali PVC danga, ant jos – šilumos izoliacija. Tada beriamos žemės ir sodinama žolė. Stoge nesusidaro oro tarpai, todėl vasarą kambariai neįkaista, o žiemą viduje šilta. Toks stogas ypač tinka rąstiniams namams, nes namas greičiau nusėda, rąstai greičiau suvaikšto“, - pasakojo L.Mitkus. Žolės danga ant stogo yra savaime išsivalantis oro filtras, nes augalai sugeria dulkes, o šios išplaunamos lyjant lietui. Kai kurie norvegų mokslininkai ištyrė, kad augalų paviršiaus plotas paties stogo plotą viršija 100 kartų. Taigi 15 kvadratinių metrų stogas išskiria tiek deguonies, kiek jo reikia dešimčiai žmonių. Ir dar vienas žolinio stogo pranašumas tiems, kurie nemėgsta triukšmo: net ir per smarkiausią liūtį lietaus barbenimo į stogą nėra. Kad lyja, paaiškėja tik pažiūrėjus pro langą. Pasak L.Mitkaus, žolinis stogas nereikalauja išskirtinės priežiūros: ant jo galima sodinti ir lietuvišką, ir specialią stogams skirtą žolę. Stogą galima šienauti, tačiau galima palikti jį ir natūralų. „Pirties stogo nešienavau jau ketvertą metų, ir nieko – atrodo gražiai. Žolės nereikia tręšti. Ji kai kuriose vietose pereina į samaninę dangą, vasarą čia užauga smilgos. Kai jos pagelsta – negali atsižiūrėti nuostabaus vaizdo, kai jos linguoja ant stogo. Gyvenamojo namo stogą nušienauju su dalgiu. Kai lauke karšta – stogą palaistau. Žmonės klausia, ar turint tokį stogą namuose nesiveisia vabalai ir pelės. Tikrai ne – stoge nėra oro tarpų, o nuo jo vabalai ant galvos tikrai nekrenta“, - patikino L.Mitkus. Jo nuomone, tiksliai pasakyti, kokie namai – karkasiniai ar rąstiniai – yra brangesni, neįmanoma. Viską nulemia namo apdaila, įranga, namo savininkų poreikiai ir įgeidžiai. Tačiau kol kas Kretingos rajone rąstiniai namai su žoliniu stogu dar nėra masinis reiškinys. O štai Skandinavijos šalyse L.Mitkus per mėnesį jų pastato bent tris. Stogo dengimas - https://vytstata.lt/paslauga/stogo-dengimas |
|
