|
|
|
Gulbė iškeliavo į tikruosius namus
Darbėniškė Marija Vižauskienė, visą žiemą tvarte globojusi gulbę, savo augintinę paleido į Darbėnų tvenkinį. Jauną, dar pilkų plunksnų į baltas nepakeitusį paukštį į šio valdas tvenkinyje palydėjo Darbėnų vidurinės mokyklos priešmokyklinės klasės mokiniai.
„Vaikai nuo pat mažų dienų turi mokytis, kaip reikia saugoti gamtą, globoti gyvūnus. Gulbę nuo žiemos šalčio apsaugojusi moteris jiems papasakojo, kaip ji augino paukštį, kaip lesino, prižiūrėjo“, - pasakojo Darbėnų bendruomenės pirmininkas Artūras Juška. Prie žmonių pripratusi gulbė, po ilgų mėnesių išnešta į lauką, ištiesusi kaklą nebandė žnybtelėti ją glostyti panorusių vaikų – atvirkščiai, mėgavosi glamonėmis. Miežių miltais, batonu, duona, kviečiais ir burokais paukštį penėjusi M.Vižauskienė savo augintinę į vandenį paleido su nerimu: sakėsi po kelių valandų vis tiek ateisianti pažiūrėti, ar viskas gerai. „Pripratau prie jos. Kasdien aplankydavau, stebėdavau, kaip gulbė turškiasi specialiai jai skirtame didžiuliame inde, pilname vandens. Atėjusi jos palesinti, galėdavau gulbę apsikabinti, ji padėdavo savo galvą man ant peties. Pas mane paukštis priklydo pažeistu sparnu. Tikiuosi, kad jis jau sugijęs. Labai pasisekė, kad tvenkinyje mano gulbė – kol kas vienintelė šeimininkė. Kol nėra jos giminaičių, spės išsimaudyti vandenyje, prarasti kvapą, įgytą gyvenant prie žmonių, ir galbūt kitos gulbės jos neskriaus. Tačiau žinau, kad neištversiu ir vis tiek, radusi laisvą minutę, atbėgsiu jos aplankyti“, - sakė M.Vižauskienė. Dvidešimt vaikų į gulbės išlydėtuves atvedusi jų auklėtoja Edita Gliožerienė kalbėjo, kad gyvosios pamokos, kada vaikai gali iš arti pamatyti gyvūnus, juos paliesti, mažiesiems daro didžiulį įspūdį, o per įspūdžius gauta informacija vaikams daug geriau įsimena.
|
|
