|
|
|
Rekreacinės vietos tampa miesto piktžaizdėmis
Atšilus orams ne visada pasimėgausi rekreacinėmis miesto vietomis – jas vieną po kitos „okupuoja“ girtaujančios kompanijos. Nors ši problema yra įsisenėjusi ir visiems žinoma, tačiau recepto, kaip išgydyti tokias votis ant miesto veido, vis dar nėra. Kretingos miesto ir dvaro parkai, tvenkinių pakrantės, vasaros estrada, astronominis Saulės laikrodis – šios vietos tampa prieglobsčiu ne tik norintiems pabūti gamtoje ir pasidžiaugti išpuoselėta aplinka, bet ir tiems, kurių pagrindinis pikniko patiekalas – svaigalai. Po tokių apsilankymų rekreacinių vietų prižiūrėtojams lieka šiukšlių krūvos ir sulaužytas inventorius. Su alaus buteliais – ir prie fontano „Kiekvieną rytą mūsų darbuotojai apžiūri teritoriją: prie astronominio laikrodžio randame iš skulptūrų pagrindų išlupinėtus akmenis, užkliūva ir suolai, kad ir kokius tvirtus juos bepadarytume, o išskobti rąstai, į kuriuos sodiname gėles, atsiduria tvenkinyje. Bet juk neorganizuosime budėjimo vakarais – vienintelis realus pagalbininkas yra policija“,- kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Ji tvirtino, kad pernai buvo veiksminga kartu su policija suorganizuota akcija, kai pareigūnai dažniau apsilankydavo parkuose ir taip išvaikė motorolerininkus. Šie buvo pamėgę važinėtis akmenukais grįstais parko takais. Muziejaus direktorės teigimu, kasmet muziejaus parko teritorijai prižiūrėti ir astronominio laikrodžio atnaujinimo darbams tenka skirti po 6-7 tūkst. Lt. Nors jaunimas su alaus buteliais kartais įsitaiso ir prie fontano, esančio šalia muziejaus paradinio įėjimo, tačiau V.Kanapkienė nebuvo linkusi situacijos piešti vien tamsiomis spalvomis. „Jaunimas gali pasėdėti gražioje vietoje, tik paprašau, kad nepaliktų šiukšlių ir butelių,- sakė V.Kanapkienė. – Tokio vandalizmo, kai pasodinus dešimt ąžuoliukų, per naktį jie visi lieka nuskabytomis viršūnėmis, nebėra. Mano nuomone, auklėja ir graži aplinka – vis rečiau kyla ranka ją niokoti“.
Prašo, kad estradą perimtų seniūnija „Problema ne ta, kad jaunimas renkasi estradoje – tai iš tikrųjų graži miesto vieta. Tik norėtųsi, kad jis nors išgertą alaus butelį nuneštų iki konteinerio, kuris pastatytas visai šalia. Svarstėme, ką daryti, bet estrados neaptversi, su beisbolo lazda girtaujančiųjų neišvaikysi, todėl lieka tik apeliuoti į jaunimo sąžinę“,- kalbėjo Kretingos kultūros centro direktorius Tomas Ambrozaitis, kuris Kretingos rajono savivaldybės tarybai jau yra įteikęs prašymą, kad vasaros estrada būtų perduota Kretingos miesto seniūnijai. Pasak T.Ambrozaičio, estrados nuspręsta atsisakyti, nes Kultūros centras neturi tiek personalo, kad galėtų tinkamai ją prižiūrėti ir iškuopti krūvas šiukšlių. O šioje vietoje per metus tevyksta 2-3 Kultūros centro organizuojami renginiai. T.Ambrozaitis pripažino, kad jaunimas girtauti renkasi ir už Kultūros centro pastato, netoli Lizdeikos skulptūros. „Galbūt ten pavyks įrengti apšvietimą ir tuomet jaunimui nebus taip jauku sėdėti. Be to, šią teritoriją prižiūri Kultūros centro sargai – jie sudrausmina ir tuos, kurie automobiliais suvažiuoja į aikštelę ir triukšmauja, garsiai leidžia muziką. Kai vienu metu sargų nebuvo, nespėdavome keisti išdaužtų langų“,- kalbėjo T.Ambrozaitis. Strėlės – ne tik policijai „Prasidėjus šiltajam metų sezonui koreguojame patruliavimo maršrutus, viešąją tvarką palaiko daugiau pareigūnų. Bet priemones dėl girtavimo vykdome nuolat: apeiname parkus, laiptines, vaikų darželių teritorijas, kitas vietas, kur, žinome, renkasi jaunimas,- tvirtino Tomas Mikelkevičius, Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas, ir pateikė pavyzdį. – Praėjusį savaitgalį ir patys nustebome, kai vasaros estradoje pamatėme gal pusantro šimto jaunuolių – manėme, gal koks renginys vyksta. Kai pašnekinome, jaunimas guodėsi, kad neturi kur daugiau susirinkti. Lankantis Švedijoje teko matyti, kaip kiekviename kvartale įrengti dideli stadionai – jaunimas ten ir leidžia laiką, o nesišlaisto gatvėmis“. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kretingos rajone užregistruotos 104 nusikalstamos veikos, kurių išaiškintos – 65 proc. Ištyrus šias nusikalstamas veikas paaiškėjo, kad 21 jų buvo padaryta viešoje vietoje, o nepilnamečiai padarė 7 nusikalstamas veikas. Per pirmuosius šių metų mėnesius už girto pasirodymą arba girtavimą viešoje vietoje nubausti 22 suaugusieji ir 14 nepilnamečių. „Kyla klausimas, iš kur nepilnamečiai gauna alkoholio. Nors kovo mėnesį užfiksavome atvejį, kai parduotuvėje Jokūbave šešiolikmečiui pardavė alkoholį, tačiau nemanau, kad visi prekybininkai yra nesąžiningi. Gali būti, kad nepilnamečiams alkoholio nuperka vyresni draugai, kiti suaugusieji“,- teigė T.Mikelkevičius. Per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl to, kad nepilnamečiams nupirko alkoholio, policijos nemalonėn pateko trys asmenys. Dar keturi administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti tėvams už netinkamą auklėjimą. Tačiau į savo vaikų padarytus pažeidimus ne visi tėvai reaguoja principingai. „Pasitaiko, kad policijos pareigūnams į namus atvežus girtą šešiolikmetį, tėvai priekaištauja, kad „tampome“ vaiką, esą jis nieko bloga nepadarė, jam leista išgerti sidro ar lengvo alaus. Todėl negali būti visos strėlės nukreiptos tik į policiją“,- įsitikinęs T.Mikelkevičius. Jaunimo laisvalaikis nėra valstybės prioritetas „Matau kelių, bet jie – su užkardais“,- tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė. Ji teigė vis susidurianti su nuostata, kad jaunimas gali pakentėti be laisvalaikio centrų, kol kas tebediskutuojama ir apie tai, kokia turėtų būti neformalaus ugdymo koncepcija. „Draudimais ar prevenciniais konkursais teigiamo rezultato nepasieksime“,- mano D.Garjonienė. Pasak jos, prevenciniai renginiai duoda tik trumpalaikį efektą, dažniausiai juose dalyvauja aktyvūs ir visuomeniški vaikai, o ne tikslinė jaunimo grupė, kurios problemoms projektas skirtas. Todėl užsienyje jaunimas užsiimti naudinga veikla yra viliojamas steigiant laisvalaikio centrus, kurių veikla labai įvairi – nuo organizuotų būrelių iki laisvo pasibuvimo, kad ir gurkšnojant alų. „Tačiau ir tokiame centre jaunimas nėra paliekamas likimo valiai, jis laikosi tam tikrų vidaus taisyklių,- sakė D.Garjonienė. - Jauni žmonės ieško progos pabendrauti, o kur tai padaryti – ar parke, ar sporto salėje – kiekvienas renkasi pats. Kretingoje yra mažai sporto aikščių, tačiau labai norintys sportuoti jose telpa. Jei nupirktume ir duotume daugiau kamuolių, vargu, ar atsirastų daugiau norinčių sportuoti. Ir dabar aktyvus jaunimas turi veiklos, nespėja visur dalyvauti“. D.Garjonienės teigimu, šiuo metu šalyje diskutuojama, ar neformalaus ugdymo įstaigas ir organizacijas būtų galima finansuoti panašiai kaip bendrojo lavinimo mokyklas: kiekvienam vaikui skiriant tam tikro dydžio vadinamąjį „mokinio krepšelį“, kurį atsineštų į savo būrelį. „Mokyklos baiminasi konkurencijos su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau gal tuomet išsigrynintų, kokios veiklos jaunimui tikrai reikia“,- svarstė D.Garjonienė.
|
|
