Akistatoje su onkologinėmis ligomis pasitelkė vaistažolių galią

„Didelis lobis matyti ne tik augalo spalvą, grožį, bet ir žinoti, kokias gydomąsias galias jis turi“,- susitikime su kretingiškiais sakė Janina Danielienė, kurios ekologiniame ūkyje Plungės rajone užaugintų ir surinktų vaistažolių jau treti metai dairosi ir arbatinės „Špitolė“ lankytojai. J.Danielienė vaistažolėmis sustiprino savo sveikatą po sudėtingų onkologinių operacijų, ir šiais receptais bei patarimais ji dalijasi su kitais.

Ekologiniame ūkyje vaistažoles auginanti Janina Danielienė puoselėja idėją ir Kretingos „Špitolėje“ suburti arbatos mėgėjų klubą.

„Greitai bus 17 metų, kai gyvenu su ketvirtosios stadijos žarnyno vėžiu. Ir kaip matote – aš dar stoviu prieš jus“,- sakė J.Danielienė, kuriai teko patirti ir keletą onkologinių operacijų.

Prieš penkerius metus, kartu su bendruomene „Tėviškė“ vykdydama projektą „Retų ir vaistingųjų augalų auginimas ir apsauga Babrunge“, moteris pasinėrė į žolynų pasaulį: ieškodama žinių ji teigė skersai išilgai išvažinėjusi Lietuvą, susitikinėjo su patyrusiais žolininkais.

Dabar J.Danielienė kartu su bendruomene pradėtus darbus tęsia savo, kaip ūkininkės, vardu ir svarsto Juozo Ruolios, Vilniaus onkologinio instituto fitoterapijos laboratorijos vedėjo, pasiūlymą – ruošti žoles onkologinių ligų profilaktikai.

„Mano organizmas gali būti kaip barometras – pati išbandau įvairius žolelių mišinius, o ir pačiai reikia stiprinti organizmą. Visas mano ūkyje paruoštas arbatas ir dabar geriu pati“,- sakė J.Danielienė.

Žiniomis dalijasi su kitais

Jau dabar į J.Danielienę kreipiasi įvairių sveikatos bėdų kamuojami žmonės – žolininkė su jais susitinka Klaipėdos ekologiniame ūkininkų turgelyje, kuriame prekiauja nuo vasaros.

„Matai, kad žmogus žiūrinėja, rinkdamasis pakelia tai vieną žolių paketėlį, tai po to kitą. Pasiteirauju, kuo skundžiasi, kaip veikia tam tikri organai – ir tik tada jam galiu patarti“,- kalbėjo J.Danielienė.

Žolininkė turi ir nuolatinių pirkėjų, kurie jai patiki net savo sveikatos tyrimų rezultatus, atbėga pasidžiaugti jiems pagerėjus.

J.Danielienė šiuos susitikimus su žmonėmis labai vertina – tai ne tik galimybė iš pirmųjų lūpų išgirsti, kaip veikia tam tikros vaistažolės, bet ir apsimainyti patarimais, receptais. Jų, išsaugotų ir protėvių, ar rastų rusiškuose leidiniuose, J.Danielienei atneša ekologinio ūkininkų turgelio lankytojai.

Vaistažoles vadina Dievo dovana

J.Danielienės ekologiniame ūkyje auginami apie 140 rūšių augalų, iš kurių gaminamos ne tik arbatos, bet ir prieskoniai. Kiekvieną paketą, į kurį suberiamas vaistažolių mišinys, J.Danielienė dar patikrina pati.

„Vaistažolės – tai Dievo dovana“,- sakė J.Danielienė, atvirai pasidalijusi skaudžia patirtimi, kai išgirdo baisią diagnozę. Po intensyvaus gydymo kurso iš medikų išgirdusi patarimą „gyventi kaip patinka“, J.Danielienė apsisprendė tarnauti pas kleboną ir atvyko į Želvą, Ukmergės r. Ten vieną rytą vaikščiodama pieva ir ieškodama gėlių bažnyčios altoriui papuošti moteris intuityviai pirmiausiai pasilenkė skinti vaistažolių, o tik vėliau prisiminė, kad reikia prisirinkti žiedų.

„Ne visiems tąkart patiko laukinių gėlių puokštės,- prisiminusi šypsojosi J.Danielienė. – Vaistažoles paaukojau Dievui, o jis jas dovanojo man, kad gydytų“.

Pajauta vaistažolėms – iš močiučių

„Kartkartėmis susimąstau, ar tai yra mano tikrasis kelias ir pašaukimas,- atvirumo akimirką lyg ir suabejojo J.Danielienė. Ir čia pat nusišypso. - Pagal profesiją esu pradinių klasių mokytoja – tai lyg ir priklausytų mokyti.“

J.Danielienė pasakojo dalį žinių savaime perėmusi iš savo močiučių, kurios taip pat buvo žolininkės, o senovinėje troboje, kurioje ji ir užaugusi, visuomet po sijomis kabėdavo džiovinamos žolės.

Vaistažolių galią J.Danielienei teko patirti dar vaikystėje – artimieji pasakojo, kaip ją, dar mažą mergaitę, mirkė kiečių nuovire, kad „atrakintų“ nuo išgąsčio surakintas ir prie kūno pritrauktas rankas ir kojas. „Kai pradėjau labiau domėtis augalais, sužinojau, kad kietis – nepaprasta žolė, galima panaudoti visas šio augalo dalis. Kietis ne tik ramina nervus – jis tinka net vaikams, bet ir gerina virškinimą“,- pasakojo žolininkė, pasidalinusi ir daugiau patarimų.

Dobilą patariama vartoti norint atstatyti sveikatą po sunkių ligų, sustiprinti imunitetą, o baltąjį dobilą – ir gydantis nuo moteriškų ligų, uždegimų, cistų. Lazdyno lapai atgaivina nusilpusį organizmą, tinka vyrams gydant prostatą. Gyslotis tinka esant virškinimo problemoms, gydantis nuo kosulio, nes suskystina gleives.

„Lapus galima skinti nuo visų medžių, kokie tik auga jūsų sode“,- teigė J.Danielienė, patvirtinusi, kad juodojo ar raudonojo serbento lapai suteikia vitaminų, gerina kraujotaką.

Vaikštinėjant pievoje – suvalgyti kiaulpienės stiebą

Griebtis žolelių, o ne tabletės, J.Danielienė pataria ir tiems žmonėms, kuriuos apniko depresinės nuotaikos. O trūkstant energijos galima vartoti šermukšnių uogas, kurios suteikia vitaminų, stiprina kraują, slopina galvos skausmą. Tačiau šias uogas reikia vartoti atsargiai, nes jos didina skrandžio rūgštingumą.

Kai pradeda graužti rėmuo, sutrinka virškinimas, šlapimo sistema, blogai veikia kepenys, kasa, – padės kraujažolė, kuri tinka ir suviduriavus, ir viduriams užkietėjus, ir moteriškoms ligoms gydyti.

Džiovintos kiaulpienės šaknys gerina virškinimą, kepenų, kasos darbą, ramina nervus, tačiau tuo pačiu turi ir tonizuojantį poveikį, valo cholesterolį. „Kai einate per žydinčią pievą, suvalgykite bent aštuonis kiaulpienių stiebelius – taip sustiprinsime organizmą. Kartus tik pirmasis stiebas, o kiti – ne“,- tikino žolininkė.

Įsiskaudėjus galvai J.Danielienė patartų susirūpinti virškinimo sistema – ar nestreikuoja koks organas.

„Pasitaiko, kad žmonės sako – išgėriau vaistažolių, bet nepajaučiau, kad pagerėtų savijauta. Vienas kartas per savaitę tikrai nieko nepadės, todėl ir svarbu būti nuosekliems“,- sakė J.Danielienė, patarusi kiekvieną vaistažolių arbatą vartoti 21 dieną ir tada daryti savaitės pertrauką.

Sveikatos negalima išmainyti į darbų gausą

J.Danielienė akcentavo, kad būtina periodiškai valyti savo organizmą – tarp lengvų užkandžių gerti organizmą valančią arbatą: iš uosio, liepos, gauromečio lapų, ramunėlių, dirvinio asiūklio ir beržo lapų, kurie be to dar gydo ir šlapimo, virškinimo, nervų sistemą, galima dėti ir šio mišinio kompresus.

„Viskas yra duota, bet turime laikytis drausmės ir tvarkos, tausoti savo kūną. Suimame daugybę darbų, einame, nors kojos jau nebeveda. Būtina sustoti, išlaukti, juk svarbiausia – tavo sveikata, nuo tavo negalios kentės šeima,- kalbėjo J.Danielienė. – Patyriau išbandymą, kuris davė patirti, ko buvo vertos mano studijos, tarptautiniai projektai, tribūnos, kai lieka tik tikėjimas Dievu ir begalinis noras gyventi“.

• Rašyti komentarą (5)