|
|
|
Neįgalių vaikų tėvai bijo integracijos realybės
Salantiškė Aleksandra Einikienė prasidėsiančių naujų mokslo metų laukia su nerimu: uždarius Salantų specialiąją mokyklą, jos sutrikusio intelekto duktė turėtų būti integruota į įprastą mokyklą. Toks pat likimas laukia ir kitų Salantų specialiosios mokyklos auklėtinių. „Aš suprantu, kad yra tokia nuomonė, jog neįgalūs vaikai neturėtų būti išskiriami, kad jie turi būti integruoti, todėl turėtų mokytis kartu su sveikais vaikais. Tačiau ar tie, kurie priėmė sprendimą uždaryti Salantų specialiąją mokyklą, paklausė tėvų, auginančių neįgalius vaikus, nuomonės? Tam tikra prasme buvo pažeistos mūsų vaikų teisės, nesuteikiant jiems galimybės rinktis“, - kalbėjo A.Einikienė. Moteris, surinkusi Salantuose gyvenančių ir neįgalius vaikus auginančių tėvų parašus, kreipėsi į Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką. Tačiau jis A.Einikienę informavo, kad kelio atgal nėra, ir specialioji mokykla bus uždaryta. A.Einikienė kartu su kitais tėvais nusprendė, kad, negalėdami sustabdyti proceso, bent jau bandys iškovoti neįgaliems vaikams teisę mokytis atskirai nuo sveikų mokinių. „Ką reiškia neįgalų vaiką integruoti į paprastą mokyklą? Iš neįgalaus vaiko mokiniai tuojau pat pradeda tyčiotis, ir jokios naudos neįgalusis iš integracijos negauna – tik stresą, baimę, psichologinę įtampą. Todėl mano tikslas, kad tie neįgalūs vaikai, kurie bus integruoti į Salantų gimnaziją, turėtų atskirą klasę“, - sakė A.Einikienė. Su tokiu prašymu ji kreipėsi į Salantų gimnazijos direktorių Vaidutį Butkų. Moteris pasakojo, kad direktorius parodė keletą patalpų, kuriose atlikus remontą galėtų mokytis neįgalūs vaikai. „Direktorius bandė nuraminti ir liepė neišgyventi. Jis pažadėjo, kad jei reikės, neįgaliems vaikams vežioti bus skirtas autobusas. Mums labai svarbu, kad vaikų neišmėtytų po vieną. Sumanyme integruoti neįgalius vaikus į paprastas mokyklas įžvelgiu ir kitų problemų. Specialiojoje mokykloje su mūsų vaikais dirbo keliolika spec.pedagogų. Gimnazijos direktoriaus prašėme, kad vaikus ir toliau mokytų specialiosios mokyklos pedagogai. Tačiau šį prašymą direktorius atsisakė vykdyti. Mokyti neįgalius vaikus gimnazijos mokytojams bus per didelis krūvis“, - įsitikinusi A.Einikienė. Salantų gimnazijos direktorius V.Butkus patvirtino, kad gimnazijoje kartu su neįgalių vaikų tėvais apžiūrėjo patalpas, kuriose juos būtų galima mokyti. Jo nuomone, įmanoma išpildyti tėvų prašymą jų vaikų nemokyti kartu su sveikais vaikais. Tačiau konkrečiai situacija bus sprendžiama tada, kai Salantų specialiosios mokyklos auklėtiniai oficialiai taps Salantų gimnazijos mokiniais. Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos specialiosios pedagogės Daivos Malakauskienės nuomone, neįgaliam vaikui geriau mokytis kartu su sveikais mokiniais. Tačiau ši nuostata priklauso ir nuo vaiko galimybių, jo charakterio savybių. Jei mokykloje sudaromos visos sąlygos, kad neįgalus vaikas jaustųsi patogiai ir gerai, integracija jam - tik į naudą. Tačiau jei neįgalusis susiduria su patyčiomis, dėl kurių gresiančių traumų ir bijo neįgalius vaikus auginantys tėvai, integracija jam gali pakenkti. „Neįgalus vaikas jaučiasi kitoks, nors toks nėra, todėl ir yra svarbu, kad integruotas į įprastą mokyklą jis pasijaustų visaverčiu visuomenės nariu. Tačiau šį procesą gali sutrukdyti patyčios, kurios yra ne tiek vaikų, kiek visos visuomenės problema. Kartais iš kito besityčiojantis mokinys net nėra pats dėl to kaltas, nes polinkis šaipytis dažniausiai susiformuoja šeimoje. Todėl yra labai svarbu pedagogams ir tėvams stengtis kartu, kad patyčių mokykloje būtų išvengta“, - mano D.Malakauskienė. Jos nuomone, švietimo sistemoje neįgaliesiems vaikams turėtų būti alternatyva – kad jie turėtų galimybę rinktis, kur nori mokytis. „Išdraskius specialiąsias mokyklas, atimta teisė rinktis. Integracija į visuomenę tik gražiai skamba, o realybė yra tokia, kad įprastose mokyklose neįgaliesiems vaikams trūksta specialistų. Taigi neįgaliam vaikui belieka arba eiti mokytis į paprastą mokyklą, arba mokytis namuose. Tačiau namų ugdymas irgi nėra labai gerai. Neįgalusis turi išeiti į visuomenę, kad išvengtų depresijos, galėtų bendrauti. Turėjau atvejį, kai neįgalus vaikas, besimokydamas namuose, nerodė jokių rezultatų, buvo prislėgtas. Tačiau pradėjęs lankyti mokyklą, visiškai pasikeitė“, - pasakojo D.Malakauskienė. Jos iniciatyva Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje vakar buvo surengta respublikinė konferencija „Aš tarp kitų. Inkliuzinio ugdymo problemos, jų sprendimo būdai“. Pedagogai iš įvairių Lietuvos mokyklų kalbėjo apie specialiojo ugdymo perspektyvas, integruoto ugdymo problemas, palankios ugdymo aplinkos kūrimą. O už neįgalių vaikų teises kovojanti A.Einikienė ketina nelaukti naujų mokslo metų ir jau dabar pradėti darbus, garantuosiančius saugų jos ir kitų vaikų ugdymą bendroje mokykloje. „Nors gimnazijos direktorius ir pažadėjo su mumis tartis, įkurdindamas mokykloje mūsų vaikus, man neramu. Ketinu surinkti 24 tėvų, kurių vaikai mokysis ne namuose, o pasirinktose mokyklose, parašus ir kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Viltis“, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Mūsų vaikai turi teisę mokytis atskirai – netrukdomi ir netrukdydami kitiems“, - sakė A.Einikienė.
|
|
