Stebuklus kuria iš nuojautos

Darbėniškės abiturientės Greta Žlabytė ir Erika Cirtautaitė miestelio meno mylėtojams bibliotekoje surengė bendrą savo tapybos darbų parodą, pavadinusios ją „Bėgančios prieš vėją“. Abi merginos – savamokslės, nė viena specialiai nesimokė tapybos. Jų stilius ir tapybos maniera – skirtingi, bet jų darbus sieja jaunatviškas potėpių polėkis ir minties gilumas.

Darbėniškės abiturientės Erika Cirtautaitė (kairėje) ir Greta Žlabytė gyvenime – ne tik geriausios draugės, bet ir bendru pomėgiu tapyti „užsikrėtusios“ jaunosios menininkės.

Abi darbėniškės yra geriausios draugės nuo mažumės - Greta paskatino Eriką pradėti piešti. Merginos triskart iš eilės dalyvavo rajono dailės olimpiadose: pernai Greta užėmė antrąją, o Erika – pirmąją vietas ir atstovavo Kretingos rajonui respublikinėje olimpiadoje.

„Erika ir Greta piešia iš savo nuojautų. Ir tai, ką jos sukūrė, yra stebuklas ir tikras atradimas“, - sakė Darbėnų vidurinės mokyklos dailės mokytoja Kristina Pocevičienė.

Gretos darbuose dominuoja fantastinis siurrealizmas, o atlikimo technika – labai įvairi: pastelė, akrilas, akvarelė. Erikos darbuose pastebima grafinė išraiška: ji pamėgo tušą ir pieštuką.

Žvelgiant į Gretos paveikslus, tarytum panirstama į mąslų fantastikos pasaulį. „O kas gali būti gero žmonių pasaulyje: vien skausmas, išbandymai, kritimas, išdavystės. Aplinkui – juodos spalvos – žmonės geria, pjauna medžius. Aš nenorėčiau, kad pasaulis būtų toks, koks yra šiandien. Todėl pabėgu nuo jo į savąjį, tokį, kokį susikuriu iš formų ir spalvų. Piešimas mane nuramina“, - jaudindamasi kalbėjo G.Žlabytė, kurią per parodos atidarymą prislėgė netikėta netektis – tądien mirė jos močiutė.

Piešti, ji sakė, pradėjusi nuo septynerių metų. Pirmajame piešinyje pavaizdavo šuniuką, kokį jį įsivaizdavo iš perskaitytos Piterio Peno istorijos. „Aplinkiniai sakė, kad išėjo lyg tikras“, - prisiminė Greta.

Gretos auklėtojas Juozas Maksvytis sakė, jog meninė Gretos prigimtis išryškėjo jau vaikystėje. Mergaitė kilusi iš Medininkų kaimo, jie - buvę kaimynai. Apsupta aplinkinių miškų, vienkiemyje ji, įsiklausydama į paukščių treles, mokėsi griežti smuiku. Mojuodavo nudundantiems traukiniams ir jų garsą atkartodavo smuiko garsais. Netrukus mergina susigyveno su teptuku ir spalvomis.

Būdama trečiokė, ji jau piešė žmonių siluetus. Pamažu tie žmonės apsigyveno įsivaizduojamame pasaulyje, - šiandien tai atspindi kelios dešimtys jos darbų. Panirimas į minčių, svajonių ir fantastikos gelmę paskatino merginą rinktis filosofijos studijas.

E. Cirtautaitė pradėjo piešti personažus iš animacinių filmų. Pirmieji jos vertintojai buvo draugai. „Jie sakė, kad gyvūnėliai ir žmogeliukai – labai panašūs, tarsi būtų nulipę iš televizoriaus ir lyg filmuose apsigyvenę mano piešiniuose“, - atviravo Erika.

Pastaruosius metus ji pamėgo piešti rūbų modelius, kurie susegti į atskirus segtuvus. Šis pomėgis paskatino merginą domėtis rūbų dizaino studijomis.

• Rašyti komentarą (6)