|
|
|
Varninių paukščių šiemet nenaikins
„Pajūrio naujienų“ skaitytojai teigia, kad Kretingos miestas vis dar kenčia nuo miestą teršiančių varninių paukščių, ir svarbiausia, kad niekas neranda geriausio būdo jiems išnaikinti.
Vienas iš skaitytojų pasiūlė gana drastišką būdą kovams, kuosoms, varnoms naikinti: reiktų, kad gaisrinės automobilis nuvažiuotų ten, kur būriuojasi ir lizdus suka paukščiai, o gaisrininkai vadinamuoju „švirkštu“ vandens čiurkšle išpūstų lizdus. Kretingos miesto gyventojai pastebi, kad varniniai paukščiai nevengia būriuotis miesto centre, prie lurdo, miesto kapinėse. Paukščiai gal ir niekam nekliūtų, jeigu neterštų šaligatvių, nelaužytų medžių, kuriuose suka lizdus, šakų ir šakelių. Ši situacija gerai žinoma ir Kretingos miesto seniūnijai, ir komunalininkams, ir Savivaldybės specialistams. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys paaiškino, kad šiemet varninių paukščių išvis neketinama naikinti. „Savivaldybė neskelbė konkurso šiam darbui atlikti, vadinasi, paukščių nenaikinsime“, - sakė bendrovės vadovas. Prieš metus-antrus, katalikų parapijos prašymu naikindami paukščius prie lurdo, komunalininkai, panaudodami bokštelį, tiesiog ardė pradėtus sukti lizdus, šiek tiek patrumpino paukščių pamėgtų medžių viršūnes. G.Žilys bei Savivaldybės specialistas Raimondas Jocius pastebi, jog varninių paukščių populiacija mūsų mieste yra gerokai sumažėjusi. „Šį efektą greičiausiai davė prieš kelerius metus panaudotos priemonės, - sakė R.Jocius. – Varninių paukščių Kretingos mieste nebenaikiname jau trejus metus. Sumažėjo ir gyventojų skundų dėl paukščių taršos – gal daromės pakantesni gyvajai gamtai. Mano nuomone, varninius paukščius mieste reikėtų naikinti tada, kai jų populiacija pradeda gožti ar kenkti kitoms populiacijoms – gamtoje turi būti ekologinė pusiausvyra“. „Pajūrio naujienų“ bičiulė ir skaitytoja palangiškė biologė Lidija Umbrasienė pripažino, kad varninių paukščių naikinimas yra skaudi tema. „Gal reikėtų būti pakantesniems ir neguiti paukščių iš miestų. Be to, kovai yra bendruomeniniai paukščiai – jiems reikia žmonių kaimynystės. Jie, iš šiltesnių kraštų sugrįžę į Lietuvą, susuks lizdus, išperės, kurį laiką maitins jauniklius ir, palikę miestus, išskris į laukus, pievas. Kovai bei kirai - bene vieninteliai paukščiai, kurie sulesa karkvabalių – augalų kenkėjų - lervas, kurios „pabyra“ ariant laukus. Štai kodėl paskui artoją sekioja pulkia kovų, kurie šia prasme yra naudingi“, - apie kovų elgesio ypatumus papasakojo L.Umbrasienė. Kovus gamtos mylėtoja šiais metais pastebėjo kovo pradžioje, maždaug 6-ąją dieną. Šie paukščiai į Lietuvą sugrįžta iš netolimų kraštų – Vokietijos, Prancūzijos. Dalis kovų Lietuvoje lieka ir žiemoti. Dabar – laikas, kada kovai suka lizdus. Balandžio pradžioje į juos bus padėta kiaušinių – po 4-5 į vieną lizdą. Artimoje žmonių kaimynystėje gyvenantys paukščiai 17-19 dienų peri poromis: patinas ir patelė. Šią perinčią maitina patinas. Lizdą jaunikliai palieka sulaukę mėnesio amžiaus. „Mano nuomone, nebūtina viską naikinti. Kartą važiavau por Vydmantus. Pastebėjau vienoje kelio pusėje nemažai varninių paukščių lizdų. Nustebau, kad juose neperi kovai. Tačiau tų lizdų nereikėtų išdraskyti – galbūt juose įsikurs mažieji apuokai, kurie patys lizdų nesuka ir peri neužimtuose varninių paukščių lizduose“, - paaiškino L.Umbrasienė. Ji priminė ir tai, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus miestuose paukščių nebegalima naikinti, kai šie peri ir kai lizduose esti jauniklių.
|
|
