Rajono gyventojams vis dar tiekiamas nekokybiškas vanduo

Pagal specialiame Savivaldybės posėdyje pateiktus tyrimų rezultatus, Kretingos miestui tiekiamas vanduo atitinka Europos Sąjungos standartus. Tačiau likusiose vandenvietėse, pasak specialistų, padėtis yra bloga, o kad pagerėtų gyvenviečių bei kaimų vandens kokybė, reikalingos naujos investicijos.

Pasak Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Normanto Žeimio, Kretingos rajono vandenvietėse atlikti tyrimai nenudžiugino: kai kuriose vandenvietėse viršijamos fluorido, geležies, amonio normos.

Šiuo metu Kretingos rajone veikia 48 vandenvietės. Jas valdo trys vandens tiekėjai: 46 vandenvietės priklauso bendrovei „Kretingos vandenys“, po vieną valdo bei prižiūri Padvarių pensionatas ir Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Iš šių trijų vandens tiekėjų, pagal 2009 metų duomenis, vandenį gauna 24 tūkst. 83 gyventojai. Individualių vandens vartotojų rajone praėjusiais metais buvo 21 tūkst. 707.

Tyrimai nedžiugina

„Peržiūrėjus visų vandenviečių tyrimų rezultatus, jie nėra džiuginantys: 35-iose iš 48 vandenviečių yra viršijamas fluorido kiekis. Tai – rimta, nes fluoridas yra toksinis rodiklis. Vandenį su per dideliu kiekiu fluoro naudojantys žmonės turėtų nenaudoti pastos, kurios sudėtyje yra šios medžiagos. 33-jose vandenvietėse yra viršijamos geležies normos. Šis rodiklis nėra toksinis, tačiau kai geležis normas viršija keliolika kartų, vartotojai gali pareikšti pretenzijas dėl buitinių dalykų, o ir sveikatai didelis geležies kiekis nėra naudingas. Kai kuriose vandenvietėse buvo viršytas ir amonio kiekis“, - vardino Kretingos rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys.

Jo pateiktais duomenimis, fluoridas, kurio leistinas kiekis litre yra 1,5 miligramo, Leliūnų gyvenvietėje normą viršijo 3,5 karto, Juodupėnuose – 3,7 karto. Geležis, kurio norma litre yra 0,2 miligramo, kai kuriose gyvenvietėse normą viršijo ne kelis, o keliasdešimt kartų: pavyzdžiui, Juodupėnuose geležies buvo 21 kartą daugiau. Amonis 3 kartus normą viršijo Vaineikiuose, 5 kartus – Kartenoje, 6 kartus – Gintarų kaime.

„Tirdami vandens kokybę, tikriname ir mikrobiologinę taršą. Nė vienoje vandenvietėje normos neviršytos. Rudenį buvo atvejis, kai Technologijos ir verslo mokyklos tiekiamame vandenyje užfiksavome per didelę mikrobiologinę taršą. Tačiau problema buvo greitai išspręsta. Tarša atsirado dėl per vasarą užsistovėjusio vandens“, - sakė N.Žeimys.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Irina Vigelienė patikino, kad greito problemos sprendimo būdo nėra.

„Neturime galimybių per dvejus - trejus metus visur įrengti vandens valymo įrenginių – jie yra labai brangūs. Iki 2025 m. visose vandenvietėse privalės būti valymo įrenginiai. Iki 2011 metų Salantuose, Vydmantuose bus įrengti geležies ir fluoro šalinimo įrenginiai. Šio projekto vertė – 3 mln. 600 tūkst. Lt. Iki 2012 metų tokie pat darbai turės būti įvykdyti Darbėnuose, Kartenoje, Juodupėnuose“, - kalbėjo I.Vigelienė.

Pasak jos, bendrovės specialistai per didelį geležies kiekį bandė sumažinti plaudami vandens tinklus, tačiau fluoro ir amonio kiekio tokiais būdais sumažinti neįmanoma – šią problemą išspręstų tik valymo įrenginiai.

„Per didelį amonio kiekį vandenyje savo rajone turėsime dar ilgai – tol, kol nebus iki galo sutvarkytas nuotėkų tinklas. Amonis į vandenį patenka iš aplinkos ir skverbiasi vis giliau. Jei nevalysime aplinkos, turėsime vis didesnį užterštumą. Amonis vandenyje neatsirado staiga. Tai – pastarųjų 20-30 metų padarinys“, - sakė I.Vigelienė.

Jos nuomone, kad būtų galima kontroliuoti vandens taršą, rajone turi būti centralizuotas nuotėkų tinklas ir kad niekas kanalizacijų turinio nebekauptų surinkimo duobėse, kurios teršia tvenkinius, upes.

Centralizuos vandens tiekimą

Posėdyje specialistai taip pat aptarė centralizuoto vandens tiekimo klausimą.

Vandens įstatyme numatyta, kad iki 2014 metų 95 proc. rajono gyventojų vandeniu turi būti aprūpinami vieno centralizuoto tiekėjo. Šiuo metu Kretingos rajone centralizuotai vanduo yra tiekiamas 57 procentams gyventojų.

„Kad centralizuoto vandens tiekimo plėtra vyktų kryptingai, rengiamas planas. Tačiau yra viena problema: kai kurie gyventojai nenori jungtis prie vandentiekio, nes tada už vandenį ir nuotėkas reikės mokėti“, - teigė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Povilas Černeckis.

Centralizuotas vandens tiekimas reiškia vieną vandens tiekėją: jų Kretingos rajone šiuo metu yra trys. Kretingos technologijų ir verslo mokyklos atstovai patvirtino, kad tik pagerėjus materialinei mokyklos padėčiai, ji pereis į bendrovę „Kretingos vandenys“ – šildymo sistemą užpildys savo vandentiekio vandeniu, o geriamąjį vandenį ims iš bendrovės.

Padvarių pensionato vandentiekį taip pat ketinama perduoti „Kretingos vandenims“. Tačiau šiuo metu Padvarių vandentiekio „Kretingos vandenys“ perimti neketina: laukiama, kada pagerės Padvarių pensionato vandentiekio būklė. Pasak pensionatų vandentiekio atstovų, į vandentiekio būklės gerinimą jau buvo investuota apie 40 tūkst. litų. Tačiau vien nuotėkų sistemai atnaujinti reikia 1 mln. litų.

I.Vigelienė sakė, kad artimiausiu laiku rajone bus sutvarkytos apsauginės vandenviečių zonos ir sprendžiama, ką daryti su vandens bokštais.

„Šiuo metu jau yra sutvarkyta 17 apsaugos zonų. Sutvarkyti privalome visas. Taip pat parengsime vandens bokštų sąrašą: dalį sunaikinsime, kai kuriuos tvarkysime. Kai kur bokštus turėti yra naudinga: iš jų kurį laiką galėtume tiekti vandenį, jei įvyktų avarija“, - kalbėjo I.Vigelienė.

• Rašyti komentarą (4)