Senolės atmintį treniruoja spręsdamos kryžiažodžius

Dvi garbaus amžiaus kurmaitiškės – 79-erių Kazimiera Putvinienė ir 75-erių Elena Dirvonskienė – nuolatinės savo kaimo bibliotekos lankytojos ir didžiulės knygų mylėtojos. Abi kaimynystėje gyvenančios moterys yra ir aistringos kryžiažodžių sprendėjos.

Kazimierai Putvinienei (dešinėje) ir Elenai Dirvonskienei Kurmaičių kaimo bibliotekoje sunku besurasti neskaitytą knygą.

„Nebeturiu ką joms ir beduoti. Bibliotekoje yra 6 tūkstančiai knygų, bet Kazimiera mėgsta lietuvių rašytojų knygas ir lengvo turinio romanus, o Elena – kelionių, geografijos literatūrą, yra perskaičiusi visą „Horizontų“ seriją. Kai neberandame neskaitytų knygų, važiuoju į Kretingą ir ieškau jų rajono bibliotekoje“, - apie entuziastingas skaitytojas pasakojo Kurmaičių bibliotekos vadovė Rimanta Žilinskienė.

„Esu perskaičiusi visas Juozo Baltušio, Algimanto Zurbos, Ievos Simonaitytės, Jono Avyžiaus knygas. Dabar įnikau į Bronės Buivydaitės, Edmundo Malūko, Edvino Kalėdos knygas, - skaitau tai, kas naujausia“, - tvirtino K.Putvinienė. Kad atsektų, ar knyga jau skaityta, R.Žilinskienė leidžia vidinėje viršelio pusėje ją pasižymėti tašku.

„O aš mėgstu „keliauti“ po svetimus kraštus, man ypač įdomus juodaodžių gyvenimas. Mano vyras Bronislovas įnikęs į pasakas ir meilės romanus, o aš – į realesnius dalykus“, - juokavo E.Dirvonskienė.

Abi moterys sakė negalinčios gyventi ir be kryžiažodžių; „Jei nenori išprotėti, reikia atmintį treniruoti. Senam „nukvakti“ – vieni juokai, o įtempi atmintį, protauji ir aplinkiniams neatrodai toks jau nurašytas“, - savo gyvenimiška filosofija dalijosi kaimynės.

Kazimiera sprendžia visokius kryžiažodžius, kur tik jų beatranda. Perkanti jų ir iš parduotuvės, kaip pati juokėsi, tonomis, - per metus kryžiažodžių knygelėms išleidžianti po kelis šimtus litų. Išspręstus kryžiažodžius siunčia į leidinių redakcijas, konkursus. „Esu laimėjusi įvairių prizų, pinigų“, - tvirtino moteris. Elena labiau mėgsta vieną kryžiažodžių rūšį - sudoku.

Moterys teigė, jog naršyti po knygas, ilgai ieškant teisingų atsakymų, jau nebereikia. Per metų metus žinios kaupiasi, o užduotys – kartojasi.

„Abi yra labai šmaikščios, gudrios, gyvybingos - tikri gyvsidabriai. Su jomis visuomet įdomu bendrauti, jos geba aplink save suburti žmones“, - taip apie šias kaimo šviesuoles kalbėjo R.Žilinskienė.

Kurmaitiškiai pastebi, kaip senolės pasidalija savo išmintimi, patirtimi ir prisiminimais, pakvietusios viena kitą pasivaikščioti po savo kaimą.

• Rašyti komentarą (5)