|
|
|
Ryškų Augustino Dirvelės pėdsaką prisimenant
Nors amžininkų, pažinojusių Kretingos rajono Garbės pilietį tėvą Augustiną Dirvelę, nebeįmanoma atrasti, apie iškilią šio brolio pranciškono asmenybę ir nuveiktus darbus kasdien primena šv.Antano rūmai, Pranciškonų gimnazija ir istorija, kurioje A.Dirvelė paliko itin ryškų pėdsaką.
„Tėvas Augustinas Dirvelė be jokios abejonės buvo labai iškili asmenybė – žinoma ne tik Kretingoje, bet ir Lietuvoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis pasižymėjo nepaprasta iškalba, organizatoriaus talentu. Buvo žinomas kaip garsus misionierius, religinių spaudos leidinių redaktorius, Lietuvos pranciškonų provincijolas ir tretininkų vadovas. O vienas didžiausių jo nuopelnų – Pranciškonų ordino gimnazija, dabartinė Pranciškonų gimnazija. Ji buvo įkurta A.Dirvelės rūpesčiu ir pastangomis“, - pasakojo Pranciškonų gimnazijos muziejininkas Algirdas Slušnys. Pasak jo, itin sparti gimnazijos statyba yra vienas iš tėvo A.Dirvelės talento bei organizacinių sugebėjimų įrodymų: brolis pranciškonas 1932 metų gegužės mėnesį pašventino kertinį gimnazijos akmenį, o tais pačiais metais spalio 4 dieną mokykloje jau prasidėjo mokslo metai. Gimnazijos pastate buvo įrengta koplyčia, biblioteka, ligoninė, vonios, erdvios klasės, gamtos mokslų, geografijos ir fizikos kabinetai, bendrabutis šimtui berniukų. Gimnazijoje mokėsi ne tik klierikai, bet ir pasauliečiai jaunuoliai. Gabius neturtingųjų vaikus gimnazija atleisdavo nuo mokesčių bei materialiai šelpdavo. Apie idėją įkurti Kretingoje gimnaziją A.Dirvelė jo paties redaguojamame leidinyje „Šv.Pranciškaus varpelis“ rašė: „Šita Pranciškonų mokykla yra reikalinga ir labai reikalinga. Ji neišaugins puikuolių ponaičių, bet duos rimtų misionierių. Jaunikaitis, trokštantis tapti misionieriumi-pamokslininku, galės šioje mokykloje išeiti mokslus, tapti vienuoliu, kunigu, pranciškonu, nors būtų iš namų jis ir visiškas beturtis“.
Gimnazijos klierikai mokytis teologijos mokslų būdavo siunčiami į užsienį, o Pranciškonų gimnaziją baigę jaunuoliai pasauliečiai galėdavo be papildomo pasirengimo stoti į aukštąsias mokyklas, gauti gerą tarnybą. „Kitas kasdien kretingiškių pastebimas A.Dirvelės nuopelnas – šv.Antano rūmai ir lurdas. Pastarasis tėvo Dirvelės rūpesčiu buvo pastatytas 1933 metais. Šv.Antano rūmai buvo pastatyti metais vėliau. Šis pastatas anuomet buvo skirtas lietuviams, iš Amerikos grįžusiems gyventi į Lietuvą. Erdviame pastate buvo įrengta koplyčia, salė, veikė spaustuvė bei kino teatras. Dar po dvejų metų tėvo Augustino rūpesčiu Kretingoje buvo įkurta vienuolių moterų-visuomenės seserų tretininkių kongregacija“, - pasakojo A.Slušnys. Lėšų – 10 tūkst. dolerių - gimnazijos statyboms A.Dirvelė surinko Amerikoje. Ten jis taip pat buvo garsus savo iškalba bei misionieriaus veikla. A.Dirvelės monumentalius darbus sustabdė karas, tačiau jis nenutraukė brolio pranciškono dvasinės veiklos. 1940 metų vasarą bolševikai suėmė A.Dirvelę ir įkalino jo paties statytuose šv.Antano rūmuose – ten tuo metu jau buvo įkurtas bolševikų kalėjimas. Vėliau A.Dirvelė pateko į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą, po to išvežtas į Rusijos lagerius. „Enkavedistai bandė palaužti tėvą Augustiną, siūlė atsisakyti tikėjimo, parašyti krikščionybę smerkiančią knygą, tačiau nepalaužė. Brolis pranciškonas kalėjime bendravo su kaliniais, skelbė tikėjimo krikščionybės tiesas, klausydavosi išpažinčių ir suteikdavo Komuniją, kurią pasidarydavo iš duonos“, - sakė A.Slušnys. *** Antanas Dirvelė gimė 1901 m. balandžio 3 dieną Šakių apskrityje, Juodupėnų kaime. Baigęs Jurbarko Saulės gimnaziją 1921 metais tapo pranciškonu ir gavo Augustino vardą. 1923 m. A.Dirvelė įstojo į Kauno kunigų seminariją, po metų išvyko mokytis į Vokietiją. 1928 m. buvo įšventintas kunigu. 1931 m. buvo išrinktas Kretingos konvento gvardijon. 1936-1939 metais buvo Lietuvos pranciškonų provincijolas. 1948 m. Vorkutoje arba Komijoje A.Dirvelė mirė. Jo mirties aplinkybės taip ir liko neišaiškintos. Pasakojama, kad tėvas Augustinas bandė pabėgti iš lagerio ir jį nušovė enkavedistai arba sudraskė šunys.
|
|
