Žemės gabalo ar namo kampo išalkęs neatsikąsi

Jūratė Meškienė sakė niekaip nesuprantanti, kodėl jos žemė šiandien yra įvertinta taip brangiai, nors ją parduotų tik keliskart pigiau.

Nedarbas ir Lietuvos įstatymai Jūratę Meškienę iš Pryšmančių įspietė į kampą: tris vaikus auginanti našlė tapo bedarbe, tačiau ji nėra socialiai remtina, nes turi turto – 2 ha žemės ir dalį gyvenamojo namo. Didžiausia kliūtimi J.Meškienei gauti socialinę paramą tapo labai brangiai pajūrio zonoje įvertinta žemė.

Už 2 ha – 100 tūkstančių

Nepriklausomybės pradžioje tarybiniam ūkiui dalijant žemes, dalį jos - 2,03 ha – Pryšmančiuose gavo ir J.Meškienės šeima. Žemę, kaip ir dauguma, išsipirko už čekius.

Kai moteris 2006 m. įsiteisino žemės nuosavybę, pagal valstybinę kainą ji buvo įkainota 6 tūkst. 912 Lt. Nuo šios sumos kasmet ji sumoka ir žemės mokestį.

Įstatymiškai penkerius metus po nuosavybės įteisinimo savo žemės ji parduoti negali, nes tą laiką įsipareigojo ūkininkauti. Tačiau, kreipiantis socialinės paramos, J.Meškienės žemė yra vertinama ne valstybine, o rinkos kaina - 2 ha sklypas įkainotas net 100 tūkst. Lt.

„Mano tėvai padovanojo man pusę namo, kuris vėlgi įvertintas 80 tūkst. Lt Atsidūriau tarsi pinklėse: esu laikoma turtinga, nors neturiu iš ko gyventi. Argi staiga turiu netekti visko, kad valstybė skirtų mano šeimai nors laikiną paramą? Niekad iš nieko neprašiau pagalbos, bet gyventi ir valgyti mums reikia šiandien - negalime atsikąsti namo kampo ar žemės gabalo“, - guodėsi moteris. Kas gi dabar pirks žemės ūkio paskirties žemę už tokią kainą, kai turto pardavimo procesas yra apmiręs, svarstė ji.

Rūpestis dėl dukters studijų

J.Meškienė našle tapo prieš ketverius metus. O praėjusį spalį dar ir - bedarbe. Ligi tol ji dirbo Palangoje, viešbutyje „Tauras“. Kol kas ji dar gauna bedarbės pašalpą. Tačiau ir jos mokėjimo terminas eina į pabaigą.

Moteris rūpinasi studente dukterimi ir dviem nepilnamečiais sūnumis. Vaikai gauna našlaičių išmokas. Bendros šeimos pajamos dabar siekia 1 tūkst. Lt.

„Berniukai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, mus paremia ir europiniais maisto paketais. Tačiau didžiausias rūpestis yra dukters studijos. Kadangi šeima nėra socialiai remtina, ji negauna stipendijos, tenka susimokėti 150 Lt už bendrabutį. Tam, kad nereikėtų važiuoti toli nuo namų, ji specialiai įstojo mokytis į kolegiją Klaipėdoje“, - savo bėdą išklojo moteris.

Jai nesuprantama, kodėl mokesčius už žemę moka pagal valstybinę jos kainą, o prašant paramos, kaina išpučiama ligi nerealių dydžių.

Registre kainos - išpūstos

Kretingos rajono socialinės paramos skyriaus vadovė Danutė Blagnienė paaiškino, jog, skiriant paramą, duomenys apie asmens turtą yra gaunami iš Nekilnojamojo turto registro. Žemė yra įvertinama kaip turtas ir pajamos.

„J.Meškienės žemė šiandien yra taip įvertinta. Nekilnojamojo turto registre kainos pagal rinkos situaciją yra perskaičiuojamos kas 3 mėn.“, - teigė ji. D.Blagnienės manymu, pats žmogus turi spręsti problemas dėl žemės ir turto: jeigu sunku išgyventi, tą žemę jis gali išnuomoti ar parduoti.

Kretingos nekilnojamojo turto agentūros vadovas Viktoras Ruzgaila įsitikinęs, jog Nekilnojamojo turto registro pateikiamos kainos gerokai atsilieka nuo realių laikmečio kainų.

„Šiandien 2 ha žemės ūkio paskirties žemės skirtingose Pryšmančių vietose kainuoja 30-50 tūkst. Lt. Brangesnė - arčiau pagrindinių kelių ir gerai privažiuojamose vietose“, - teigė V.Ruzgaila.

Jis mano, jog J.Meškienė žemę galėtų parduoti ir dabar, jeigu už ją prašytų pigiai.

LR Seimo nario Egidijaus Klumbio komentaras:

- Esant dabartinėms įstatyminėms normoms, nemanau, kad poniai Jūratei Meškienei būtų galima taikyti kokią išimtį. Būdamas opozicijoje, nieko negaliu pasiūlyti nei poniai J.Meškienei, nei Seime. Suprantu, jog šiuo atveju įstatymai kinta lėčiau, negu ekonominė Lietuvos situacija. Nematau kitos išeities, nebent šią situaciją iškelti į viešumą.

• Rašyti komentarą (155)