Miškininkų darbe nuoboduliui vietos nėra

Kretingos miškų urėdijos Darbėnų girininkijoje jos girininkas Vilius Perkamas dirba jau 42 metus. Iš viso darbui miškų ūkyje atidavęs beveik 50 metų, girininkas teigia, kad miškininko darbe nuobodulio jis niekada nejautė ir nepajaus. „Miškai – tokia ūkio sritis, kuri nuolat atsinaujina“, - teigė V.Perkamas.

Beveik 50 metų miškininku dirbantis Darbėnų girininkijos girininkas Vilius Perkamas teigė tapęs didžiulių pokyčių miškų ūkyje liudininku, kada rankų darbą pakeitė galinga technika, senąsias – naujos technologijos.

Turėdamas galimybę palyginti labai ryškius pokyčius miškų ūkyje, V.Perkamas šiandien griežtai pasisako prieš miškus naikinančias sugalvotas drastiškas reformas.

„Visoje Europoje – kaimyninėse šalyse – veikia valstybinės institucijos, atsakingos už miškų priežiūrą. Ketinimai privatizuoti valstybinį miškų ūkį reiškia viena – sunaikinti miškus. Iš pradžių to gal nepajustume, tačiau ateities kartoms beliktų nuskurdęs žaliasis rūbas, - kalbėjo 70 metų girininkas V.Perkamas. – Remdamasis savo patirtimi, galiu sakyti, kad privatininkams į miškus būtų per sunku pritraukti investicijų, be to, reikia iniciatyvų, žinių, nuolatinio domėjimosi miškais“.

Rankų darbą keitė technika

Mintimis sugrįžęs į praeitį, V.Perkamas sakė, jog šiandieninį darbą – jo tempą, apimtis – miške sunku ir palyginti su tuo, kas buvo.

„Kai 1960 m. pradėjau dirbti Šernų girininkijoje, pagrindinis miško vyrų įrankis buvo dvitraukis pjūklas, kurį šiek tiek vėliau pakeitė „Družba“. Pamenu, kaip jos nemėgo darbininkai – greičiausiai, dėl prastos kokybės“, - kalbėjo V.Perkamas.

Miškas ir dabar pjaunamas motoriniais pjūklais, tačiau didžiausią darbą kertant mišką atlieka kirtimo mašina: pernai iš 10 tūkst. kub. m Darbėnų girininkijoje paruoštos medienos maždaug 7 tūkst. kub. m nukirto mašina.

„Didžiulė technikos pažanga į miškus įžengė ir traukiant iš miškų medieną: jeigu prieš penkis dešimtmečius mišką traukdavome arkliais, po to – atsiradusiais vikšriniais traktoriais, tai dabar mišką traukia galingos mašinos, kurių našumą su praeities technika sunku ir palyginti: senoji technika ištraukdavo po 15-20 kub. m medienos, dabartinė gi – nuo 100 iki 150 kub. m“, - naujos technikos pranašumus įvardino V.Perkamas.

Laikui einant ir keičiantis technologijoms pasikeitė ir sodinamų medelių kiekis: anksčiau į 1 ha miškininkai susodindavo po 7-8 tūkst. pušies, 4,5-5 tūkst. eglių. Dabar pušies sodinama po 4,5-5 tūkst., eglių – po 3 tūkst.

„Tai susiję su pagerėjusia sodmenų kokybe: sodiname iki 2 metų paaugintus pušų daigus, 3 ar 4 metus augintas eglaites. Tokie sodmenys geriau prigyja, jų nenustelbia piktžolės“, - kalbėjo girininkas.

Anksčiau darbininkų naudotą kirvį technika, tai yra krūmapjovės, pakeitė ir ugdomuosiuose kirtimuose.

Ūkininkauti tenka specifinėmis sąlygomis

Prižiūrėdami jaunuolynus, miškininkai šiuo metu remiasi Lietuvos mokslininkų parengtomis rekomendacijomis, pagal kurias reikia atsižvelgti į medžių augimo sąlygas, aukštį, atstumus nuo vienų iki kitų medžių.

Keli dešimtmečiai atgal, kai daigyne dar dirbo rusų ir baltarusių gamybos technika. Kairėje - V.Perkamas.

„Esama šiek tiek neatitikimų: mokslininkų lentelės parengtos visos Lietuvos miškams, mums gi čia, pajūryje, tenka ūkininkauti specifinėmis sąlygomis, kai miškuose „šienauja“ audros, - kalbėjo V.Perkamas, prisipažinęs, kad pajūrio miškininkams kartais tenka nuo mokslininkų rekomendacijų ir nukrypti, o po to – aiškintis kontrolieriams. – Šį klausimą esu ne kartą kėlęs įvairiuose susitikimuose, bet kol kas yra taip, kaip yra“.

Per savo darbo miškuose dešimtmečius girininkas sakė labai gerai atsimenąs 1967 m. audrą: tada ji išvertė visą mišką, kurio vietoje po dvejų metų buvo įkurtas pirmasis daigynas. Audros pridaryti nuostoliai siekė 80 tūkst. kub. m suniokotos medienos.

Po audros išverstus medžius miškininkai paverčia mediena. Tokiais metais mažiau bekertama biržių.

Vengia kirsti plynai

Šiais metais Darbėnų girininkijoje numatoma paruošti 9,5 tūkst. kub. m medienos, iš jų – 7,7 tūkst. kub. m bus kertama biržėse.

„Vengiame mišką kirsti plynai. Panaudodami vadinamąjį Labanausko metodą, hektare kertamo miško paliekame numatytą skaičių medžių, kurie per 4-5 metus turi išberti sėklas. Paruošiame dirvą, ir taip auginame naują mišką“, - trumpai miško kirtimo metodą apibūdino V.Perkamas, kuris sakė pripažįstantis, kad miškas plynai turi būti kertamas kuo mažiau.

Girininko nuomone, ateityje plynų kirtimų turėtų mažėti: tada ne taip drastiškai bus keičiama aplinka, su kuria susijusi smulkioji augmenija, gyvūnija. Mat kertant plynai vis tik nukenčia biologinė įvairovė. Miškininkai ne tik naudoja mšiką ūkio reikmėms: vienas iš jų rūpesčių – atsodinti mišką. Šiais metais Darbėnų girininkijoje numatoma pasodinti 18 ha miško, kasmet šioje girininkijoje atsodinama ne mažiau kaip 14 ha miško.

„Darbas – skubus, imlus rankų darbo. Jeigu vietovė – kelmuota, mišką tenka sodinti naudojant kastuvus – šioje ūkininkavimo srityje nieko naujo nesugalvota. Na, nebent kastuvai – stipresni ir šiek tiek patobulinti, - kalbėjo V.Perkamas. – Kiekvieną pavasarį sukame galvas, iš kur pasikviesti žmonių miškui sodinti, rengiame talkas. Mišką reikia pasodinti per 2-3 savaites. Kuo greičiau – tuo geriau, nes pavasarį labai greitai džiūva dirvožemis. Taigi pavasariniai lietučiai miškininkams – labai parankūs“.

Miško kenkėjai – „ūsuoti“ ir „dvikojai“

Miškų apsauga - dar vienas miškininkų rūpestis. Ne per seniausiai Darbėnų girininkijos miškus buvo apnikęs iš Europos, manoma, atvežtas ūsuotis, kurio lervos išgraužia medžiuose landas ir šie nudžiūva. „Tačiau šio kenkėjo nebematyti – ko gero, jam netiko mūsų klimato sąlygos“, - pasvarstė girininkas. Jis pasidžiaugė, kad miškininkai išmoko kovoti ir su daug žalos ką tik pasodintiems sodinukams pridarančiais straubliukais, valdoma situacija ir dėl žievėgraužio tipografo.

Tačiau jeigu tokie žaldariai – įveikiami, tai dvikojų kenkėjų, arba vagių, suvaldyti nelabai sekasi.

„Vogti medieną dideliais kiekiais vagys ypač įjunko šiemet. Svarstome galimybes pritaikyti pačias įvairiausias priemones, bet juk ir vagys – išradingi“, - kalbėjo V.Perkamas, kurio vadovaujamoje girininkijoje šiemet vagys nugvelbė 28 kub. m medienos.

Žmones traukia Erškėtynas

Viena lankomiausių vietų Darbėnų girininkijoje – Erškėtynas, apie kurį žmonės pasakoja, jog čia apsireiškusi Švč.Mergelė Marija. Jos garbei Erškėtyne pastatyta koplyčia. Buvo laikas, kai Erškėtyne tryško šaltinis, kurio vandens gydomąja galia žmonės taip pat labai tikėjo. Tačiau greit bus du dešimtmečiai, kai dėl melioracijos šaltinis pranyko ir ištrykšta tik po gausių liūčių. „Gal ir po šios sniegingos žiemos šaltinis vėl pasirodys“, - svarstė V.Perkamas, kuris sakė, kad šaltinio vanduo buvęs labai geras ir skanus.

*Darbėnų girininkijai priklausančių valstybinių miškų plotas sudaro apie 2 tūkst. 484 ha.

*Miškuose vyrauja pušynai, kurie sudaro 75 proc. augančių medžių. Eglynai sudaro 25 proc.

*Darbėnai yra miškingiausia Kretingos rajono seniūnija.

*Didžiausi miškai – Baltkalnio, Lenkės, Mažučių, Joskaudų, Kadagynų Rievos, Tūbausių.

• Rašyti komentarą (2)