|
|
|
Kurmaičiuose – daug jaunimo ir mažai nedarbo
Kurmaičiai iš kitų Kretingos rajono kaimų išsiskiria tuo, kad yra jaunėjantis kaimas: jame kasmet žmonių gimsta daugiau negu miršta – pernai gimė 5, mirė 4 asmenys. Ir emigravusius į užsienį – ant pirštų suskaičiuosi: mat, dauguma kurmaitiškių įsidarbinę čia pat, savo kaime veikiančiose įmonėse. Kurmiai“ ar karžygiai Kurmaičiai nuo sovietmečio garsėja paukštynu, kuris atnaujinamas pagal europinius standartus, čia veikia Prano Varkojo medienos įmonė bei visą Klaipėdos apskritį aptarnaujanti skalbykla „Navaba“.
„Prieš kelerius metus aš savo vaikams sakydavau, kad mes čia, savo Kurmaičiuose, gyvename geriau, negu žmonės kokioj Marijampolėj ar Kėdainiuose. Darbas – pašonėj, ligi miesto centro – vos 4 km. Šiandien nedarbas irgi palietė kurmaitiškių šeimas, bet žmonės nuo jo taip stipriai, kaip kituose kaimuose, nenukentėjo“, - kalbėjo Kurmaičių kaimo senbuvis, 75-erių Stanislovas Montrimas. 79-erių Kazimiera Putvinienė mano, kad Kurmaičių žmonės visais laikais buvę darbštūs: lyg kokie kurmiai rausę žemę ir iš jos maitinęsi, - iš to kilęs ir kaimo pavadinimas. Šmaikštumu ir išmone pasižymintis S.Montrimas savaip išsiaiškino savojo kaimo kilmę: „Sako – jaunas mūsų kaimas, bet jis - ir labai senas, nes žmonės čia gyveno jau prieš Kristų. Dar tebėra išlikęs Kurmaičių piliakalnis ir kapinynas. Žmonės pasakodavę čia vykus įnirtingas kovas su kryžiuočiais. Sykį vienas kurmaitiškis parbėgo į kaimą šaukdamas: mačiau kryžiuotį germaną, o kiti jo klausė – kor mate? Taip ir „prikibo“ žemaitiškas kaimo pavadinimas Kormate, lietuviškai – Kurmaičiai“. Anot jo, per kartų kartas čia išsikerojusios ištisų giminių šaknys: Kurmaičiai garsėja Žiubriais, Tūbausiai – Rimkais: „Mano jaunystėje niekas čia nevadindavo kits kito vardais, o išsyk sakydavo pavardę ir vardą: Žiubrajuonis, Žiubrapranis, Miežetkastis, Miežetruokis, Miežetselis ir pan.“ Turi savo „maximas“ Kurmaičių bibliotekos vedėja Rimanta Žilinskienė, surinkusi gausios archyvinės medžiagos apie kaimo istoriją ir jo dabartį, suskaičiavo, jog Kurmaičiuose šiandien gyvena 744 asmenys. Tačiau bendruomenė jungia dar ir 6 aplinkinius kaimus: Tūbausius, kuriuose gyvena 258, Tintelius – 25, Genčus ir Pajuodupius – 11 žmonių bei Daubėnus, kur gyventojų išvis nebelikę. Pagal parapijų suskirstymą prie Kurmaičių dar prisijungia Dimitravas, kuriame gyvena 5 žmonės, ir Tarvydai – 153 žmonės. Parapijos žmonės meldžiasi Tūbausių bažnyčioje, kuri buvo atstatyta kunigo misionieriaus iš Bavarijos Leopoldo Scheifele rūpesčiu. Kunigo pavedimu parapijiečius iš atokių kaimų sekmadieniais į bažnyčią suvežioja R.Žilinskienės sūnus Donatas. Beje, Donatas, Klaipėdos universitete studijuojantis režisūrą, išvien su broliu Mindaugu – žinomi kaimo vestuvių muzikantai. „Nė pašto pas mus nebežada uždaryti. Paštas – labai svarbus kaimo žmogui: galima voką nusipirkti, laišką išsiųsti, mokesčius sumokėti. Aš siunčiu laiškus į Rusiją ir Baltarusiją – ten turiu giminių. Nebūtų čia pašto – reiktų į Kretingą važiuoti“, - kalbėjo garbaus amžiaus Elena Dirvonskienė. Moteris sakė ir šiaip į Kretingą retkarčiais nuvažiuojanti – užeiti traukia ir į „Maximą“. Nors, pašnekovės pasidžiaugė, net dvi parduotuves – Romo Valinskio ir Sauliaus Petrausko, - ir ne ką prastesnes už „maximas“, kurmaitiškiai turį savo kaime: „Pas mus kai kas - netgi pigiau, pavyzdžiui: daržovės, pienas, vaisiai. Ir labai skani žuvis“. Keturiese - po vienu stogu Kaimo aktyvusis gyvenimas šiandien sukasi prieš pusantrų metų renovuotoje Kurmaičių pagrindinėje mokykloje. Nors mokyklą šiandien belanko 93 mokiniai, iš jų 26 - ikimokyklinukai, tačiau viename pastate, po tuo pačiu stogu, kurmaitiškių džiaugsmui, glaudžiasi net 4 įstaigos: dar - biblioteka, kultūros centro filialas ir bendruomenės namai. „Tapome lyg viena šeima: mokykloje veikia šokių, etnografinis, sporto būreliai, lėlių teatras. Bibliotekoje įrengti kompiuteriai, kuriais gali naudotis ir mokiniai, ir kaimo žmonės. Į mokyklos sporto salę po pamokų pasportuoti susirenka Kurmaičių jaunimas, moterys ketina susiorganizuoti aerobikos užsiėmimus“, - kalbėjo mokyklos direktorė Stasė Grigaitienė ir seniūnaitė Ingrida Rinkevičienė. Lyg vaiduokliai prie įvažiavimo į gyvenvietę šiandien dar riogso tarybinio ūkio reliktai – sudegęs „kultūrnamis“ ir nebaigta įrengti ūkio kontora, kurios šaltose patalpose po gaisro visą dešimtmetį glaudėsi kaimo „kultūros lopšys“. Kurmaitiškiai kantriai tebelaukia, kol šiuos statinius privatizavę asmenys ištars jiems savo verdiktą. Šiandien kurmaitiškiai reiklūs ir kaimo kultūrinio gyvenimo kokybei: prieš keletą dienų bendruomenės taryba, vadovaujama Vytauto Viščiūno, buvo susirinkusi spręsti problemų dėl aktyvesnės kultūrinės veiklos. „Norime muzikanto, daugiau švenčių, dramos būrelio, nes kaime yra daug aktyvių ne vien jaunų, bet ir pagyvenusių žmonių“, - tvirtino pašnekovės. Iniciatyvas rodo patys Anot brolių Žilinskų, Kurmaičiuose suskaičiuojama ligi 200 jaunų žmonių, tačiau vos keletą iš jų teišvysi su buteliais stoviniuojant prie parduotuvės. „Mes nelaukiame, kol mums kas nors ką nors atneš, paduos. Įsisteigėme savo kaimo sporto klubą. Patys vasaroms įsirengėme dvi sporto aikšteles: krepšinio ir tinklinio. Žiemą sportuojame mokyklos salėje ir dalyvaujame rajono pirmenybėse“, - kalbėjo Mindaugas.
Jauni vyrai tvirtino, jog būtinai ir Užgavėnių „žydukais“ einą, ypač šią žiemą tokios smagios pramogos nepraleisią, o per Velykas mėgstą rykštėmis ir tinginius „paplakti“. „Senieji mūsų kaimo žmonės tradicijas perduoda per vakarones, o jaunimas jas „pasigauna“. Ir patys dar prisigalvoja visokių pramogų. Šiemet Liudas ir Vaidas Gedvilai ant „prūdo“ pasidarė čiuožyklą ir įsirengė senovinį suktinį“, - tvirtino R.Žilinskienė. Šiandieninio gyvenimo tempas pakeitė vakarykštį kaimą: žmonės nebevakaroja vieni pas kitus, kaip būdavo anksčiau. „Gal čia, į „kremlių“, ir susibėga kaimynai, o mes gyvename užkampyje, ir vieni pas kitus nevaikštome“, - juokavo kaimo darbščiarankė Danutė Montrimienė, „kremliumi“ pavadinusi kaimo centrą. Ji – siuvinėtoja ir vienos gražiausių kaimo sodybų aplinkos šeimininkė. „Reikia kažkokį užsiėmimą turėti, tada nebus laiko bėdoms, tuščioms kalboms ir apkalboms“, - „Pajūrio naujienoms“ tvirtino pasikalbėti apie kaimo gyvenimą R.Žilinskienės į biblioteką sukviesti kurmaitiškiai. „Ko mums reikia: kelius pravalo, į bažnyčią nuveža. Patys pernai susiorganizavome ir aplankėme visus vandens parkus: Druskininkuose, Vilniuje ir Latvijoje. Profesionalių kaimo vagių nebeturime: vienas numirė, kitą pasodino“, - pokalbį užtvirtino pašnekovai. Iš Kurmaičių yra kilusi ir Lietuvoje garsi operos dainininkė Sandra Janušaitė.
|
|
