Žvejams nuotaiką kėlė gardi žuvienė ir pramogos, bet ne laimikis

„Riestainio skyle“,- paklaustas, kokiu laimikiu gali pasigirti, šypsodamasis prisipažino užkietėjęs žvejys rajono meras Juozas Mažeika. Tačiau iš žvejų šventės, pirmadienį įvykusios ant Pesčių tvenkinio, ne jis vienas grįžo tuščiomis – bendras visų susirinkusių dalyvių „kraitis“ – vos penki nedidukai ešeriai.

Nors tikėjosi ir gausesnio laimikio, bet komandos „Giminės“ nariams (iš kairės) Gediminui ir Nerijui Terteliams bei Gediminui Alšauskui pakako ir dviejų sužvejotų ešerių, kad laimėtų pergalę. Laimėtojus pasveikino Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis (dešinėje).

„Mūsų taktika – žvejoti išsiskirsčius, o vėliau visiems susirinkti į tą vietą, kurioje yra daugiausiai žuvų. Tačiau ši strategija nepasiteisino, nes žuvys nekibo niekur“,- sakė žvejų šventės nugalėtojai – komandos „Giminės“ nariai broliai Nerijus ir Gediminas Terteliai bei jų dėdė Gediminas Alšauskas.

Visgi komandai „Giminės“, vienu metu atstovavusiai trims miestams – Palangai, Kretingai ir Salantams, pavyko sugauti du ešerius, kurių bendras svoris – 164 g. Didžiausią šventės laimikį – 90 g svorio ešerį – sugavęs šventės naujokas G. Tertelis už sėkmę buvo dėkingas savo dėdei ir žvejybos mokytojui G. Alšauskui, kuris yra ne kartą dalyvavęs Lietuvos žvejojimo pirmenybėse, o spiningavimo varžybose laimėjęs ir II vietą.

Žuvis „paslėpė“ šalta žiema

Tačiau dauguma žvejų, o jų šventėje dalyvavo daugiau kaip pusė šimto, arba 15 komandų, taip ir liko be laimikio.

Meškeriotojai kalbėjo, kad žuvys „dingo“ dėl deguonies stygiaus tvenkinyje – nors ir prieš šventę, ir gerokai anksčiau pasirūpinta lede išgręžti ekečių, tačiau vandens gyventojams vis vien tenka kovoti dėl išlikimo.

Pasak žvejų, tvenkinio ledo storis vietomis siekia ir 70 cm, todėl žuvys yra pridususios, jos stengiasi taupyti savo energiją, todėl yra vangesnės, mažiau ir maitinasi.

„Pesčių tvenkinys yra labai žuvingas, jame gausu kuojų, ešerių, lynų, karpių. Turiu ir nuotrauką, kurioje esu nusifotografavęs su 15 kg svorio karpiu, kurį sugavau šiame tvenkinyje“,- tvirtino Kretingos rajono medžiotojų klubų sąjungos „Gamta“ vadovas Antanas Rozgus. Jis tradicinėje žvejų šventėje dalyvavo su salantiškių medžiotojų komanda „Senjorai“, kurios visi nariai gimę tais pačiais metais ir tą patį mėnesį – 1947-ųjų balandį.

Tradicinei žuvienei – 30 kg žuvies

Žuvies rėmėjų rūpesčiu nepristigo tik tradiciniam šventės patiekalui – gardžiai žuvienei, kurios tris didelius puodus susirinkusieji bemat išsamstė.

Kasmet per šventę žuvienę verdančiai Daliai Petrauskienei šiemet į pagalbą stojo salantiškis kulinaras Petras Stonkus, turintis 44 metų virėjo darbo patirties geriausiuose uostamiesčio restoranuose.

Pasak jo, žuvienei pagaminti prireikė 30 kg žuvies, tačiau sriuba nebūtų buvusi tokia skani, jei ne pats geriausiais prieskonis – laužo dūmas ir gamta.

„Nieko nėra skaniau kaip gryname ore ant ugnies gamintas maistas. Jo skonis man primena vaikystę, kai valgis tik ant krosnies ir buvo gaminamas“,- pasakojo P.Stonkus, kuris su savo padėjėjais šventės dalyvius vaišino ir kitais patiekalais – šašlykais, sumuštiniais, užkandėlėmis.

Šou surengė keturratininkai

Per šventę žiūrovai turėjo progos išvysti varžybas ne tik po ledu, bet ir ant ledo – šešetas keturračių mėgėjų išbandė ant tvenkinio įrengtą trasą.

„Taip sutapo, kad kai kurie žvejai mėgsta pasivažinėti keturračiais, todėl nusprendėme surengti pasirodymą žiūrovams,- sakė keturračių mėgėjas Virgilijus Stanius. – Įrengėme žiedinę trasą su dviem tramplinais. Nugalėtojas buvo išaiškintas po dviejų važiavimų, kiekvienąkart dalyviams reikėjo apvažiuot po dešimt ratų“.

Prizus keturračių vairuotojams įsteigusi Salantų regioninio parko direkcija buvo išradinga – padėkos raštų antrąją pusę papuošė parko žemėlapiais su perspėjimu, kad parke važinėti keturračiais draudžiama.

V.Stanius teigė, jog vietiniai keturratininkai stengiasi tausoti gamtą, jie važinėjasi tik pačių įrengtose trasose, esančiose atokesnėse vietose. Be to, keturračių mėgėjai Zigmo Bertašiaus iniciatyva pasirūpino prieš šventę nuo sniego išvaduoti tvenkinio ledą.

Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis pasidžiaugė, kad į žvejų šventę kasmet susirenka vis daugiau žvejų ne tik iš aplinkinių gyvenviečių, bet ir kitų Lietuvos rajonų. Todėl renginio organizatoriai – Salantų ir Imbarės seniūnijų bendruomenės, kultūros darbuotojai, žvejai ir medžiotojai – tikisi, kad ši šventė bus vis geresnė.

„Jau sukame galvas, kuo šventės dalyvius nustebinti kitąmet. Esame sugalvoję kitąkart ant ledo padaryti „sukinį“ – įšaldyti į ledą įsmeigtą kuolą, ant jo pritvirtinti kitą pagalį, o šio gale – roges. Vaikams turėtų patikti sėdėti rogėse ir suktis tokiu sukiniu“,- artimiausius planus išdavė seniūnas A.Turauskis.

Varžybų laimėtojai

Komandinėse žvejojimo varžybose: I v. – „Giminės“ (Nerijus Tertelis, Gediminas Tertelis, Gediminas Alšauskas, iš viso sugavę 164 g žuvies); II v. – „Parkiškiai“ (Ričardas Leščiauskas, Povilas Benetis, Tomas Benetis, sužvejoję 55 g žuvies); III v. – „Kregždinkalnis“ (Andrius Latakas, Tomas Latakas, Stasys Einikis, kurių laimikis svėrė 38 g).

Eketės gręžimo rungtyje: I v. – „Parkiškiai“ (eketę išgręžę per 6,82 sek.); II v. – „Bikap“ (per 7,08 sek.); III v. – „Raguvilė“ (per 8,21 sek.).

Keturračių varžybose: I v. – Donatas Rimkus (Skuodo r.); II v. – Adis Beržonskis (Salantai), III v. – Raimondas Songaila (Salantai). Apdovanoti ir jaunieji bekelininkai Juozas Žilinskas, Aurimas Stanius.

Šventės globėjo rajono tarybos nario Stasio Kaniavos komentaras:

„Džiaugiuosi, kad per kelerius metus įsitvirtino tradicija Vasario 16-ąją švęsti ant Pesčių tvenkinio. Į šventę įsitraukia vis daugiau žmonių, kultūros darbuotojų. Po renginio priėję palangiškiai, plungiškiai pasiūlė savo pagalbą ir idėjų organizuojant šventę kitąmet. Juk svarbiausia – ne laimikis, bet visiems susirinkti gamtoje, pabendrauti su šeima, bičiuliais.

Pesčių tvenkinyje žvejodavau dar vaikystėje – mano mamos tėviškė Bargalio kaime yra vos už pusės kilometro. Vėliau kurį laiką su šeima teko gyventi Pesčių malūne. Todėl pasitaikius progai neabejojau ir išsinuomojau Pesčių, o kartu – ir Grūšlaukės tvenkinius.

Norėčiau, kad Pesčių tvenkinys būtų miela vieta poilsiautojams, todėl dalyvauju europiniuose projektuose. Jei pavyks gauti paramos, sutvarkytume tvenkinio pakrantes, įrengtume poilsiavietes, valčių prieplaukas, kad atvažiavę žmonės galėtų pramogauti ir pailsėti.“

• Rašyti komentarą (6)