Rajono tarybos nariai beveik vienbalsiai patvirtino „blogą“ biudžetą

Vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai svarstė esminį klausimą – patvirtinti ar ne „blogą“ 2010 metų Savivaldybės biudžetą.

„Blogas“ reiškia tai, kad šių metų biudžetas, lyginant su praėjusių metų, sumažėja 22,26 proc., arba per 23 mln. Lt, ir visos biudžeto planuojamos pajamos bei išlaidos sudarys 80 mln. 493 tūkst. Lt.

Mažėja ir planuojamos lėšos Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti: palyginti su 2009 m., šios lėšos sumažėja gerokai per 15 mln. Lt, arba 30,13 proc.

Optimistinis variantas gali ir sužlugti

Rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis, apibendrinęs ir kitų komitetų pastabas bei pasiūlymus, teigė: „Kaip į tą „blogį“ pažiūrėsime: jeigu lyginsime su 2005-2006 m. laikotarpiu, nėra taip jau viskas blogai. Tačiau jeigu lyginsime su tuo laikotarpiu, kada įpratome gyventi gerai, kada buvo didinami etatai, o taryba niekam pinigų negailėjo, biudžetas, be abejonės, bus „blogas“. Esminių pakeitimų nesiūlome. Pagal projektą matyti, kad biudžeto pinigų trūks visoms sritims. Tačiau biudžetą tvirtinti reikia. O kad jo lėšų naudotojai jaustųsi bent minimaliai saugiai, siūlau kiekvieną ketvirtį analizuoti, kaip keičiasi biudžeto eilučių skaičiai“.

Tarybos narį neramina tai, kad numatytas tariamai optimistinis variantas – surinkti beveik 10 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio – gali sužlugti: rajone didėja nedarbas, smulkusis verslas vos išgyvena. Per daug optimistiškai, anot S.Baltuonio, nereikėtų žiūrėti ir į lėšas – numatytus 12 mln. Lt, kurie savivaldybės išlaidų struktūros skirtumams išlyginti skiriami iš valstybės iždo, perskirsčius savivaldybių donorių surinktas pajamas. „O jeigu ir tos savivaldybės, smunkant visai Lietuvos ekonomikai, nesurinks planuojamų lėšų?“ – svarstė S.Baltuonis.

Pasiūlytam ir komitetuose išnagrinėtam Savivaldybės biudžeto projektui pritarė 23 tarybos nariai, po 1 – „prieš“ ir „susilaikė“.

Savivaldybės įmonėms gresia auditas

Biudžeto svarstymas tarybos nariams buvo proga išsakyti pastabas, kaip rajone dar būtų galima taupyti, kas negero dedasi biudžetinėse įstaigose, kurių vadovai nusiima atsakomybę priimti sprendimus dėl restruktūrizacijos, taupymo, darbuotojų atlyginimų mažinimo ir pan.

Dar vienas labai svarbus klausimas – kaip Savivaldybei priklausančios įmonės - Kretingos šilumos tinklai, „Kretingos vandenys“, „Kretingos komunalininkas“ bei Kretingos autobusų parkas – galėtų prisidėti prie rajono gerovės arba padėti taupyti. Rajono Savivaldybė šioms įmonėms už paslaugas moka iš to paties biudžeto, o įmonės neišnaudoja rezervų, kad sutaupytų ar sumažintų teikiamų paslaugų kainų. Be to, didinamos kainos krinta ir ant rajono gyventojų pečių, o rajono politikai dėl to nieko nedaro.

„Padėčiai taisyti mūsų komitetas siūlo audituoti Savivaldybės įmones, tačiau auditas turi būti atliktas profesionaliąja – išmanymo – prasme, ir neturi būti šališkas“, - teigė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas S.Baltuonis.

Jo nuomone, reikėtų peržiūrėti vietinės rinkliavos mokestį, kad šis būtų socialiai teisingesnis. Privalu peržiūrėti Kretingos autobusų parko nuostolingus maršrutus, priversti atsisakyti neekonomiškų senų autobusų ir iš esmės peržiūrėti mokinių pavėžėjimo klausimą. „Kretingos vandenis“ reiktų įpareigoti iš savo lėšų įrengti kanalizacijos tinklus Kretingos miesto centre – Vytauto gatvėje, o Kretingos šilumos tinklai iš esmės turi mažinti gaminamos šilumos savikainą.

Tarybos nariai pripažino, kad biudžetinės įstaigos, kurių išlaidos už teikiamas paslaugas padengiamos iš Savivaldybės biudžeto, yra nuolat skolingos, tačiau taryba nieko nedaro, kad būtų optimizuota Savivaldybei priklausančių įmonių veikla, o išrinktos įmonių valdybos – tarpininkės tarp rajono tarybos ir įmonių – išvis neatsiskaito rajono tarybai ir negina nei jos, nei gyventojų interesų.

Rajono tarybos narys Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis pateikė pavyzdį, kiek už šilumą per pastaruosius kelerius metus sausio mėnesį sumokėjo Vydmantų ugdymo įstaigos. Vydmantų darželis: 2006 m. – 7 tūkst. Lt; 2007 m. – 5 tūkst. Lt; 2009 m. – 11,5 tūkst. Lt; 2010 m. – 12,3 tūkst. Lt. Vydmantų vidurinė mokykla 2006 m. už šilumą išleido beveik 11 tūkst. Lt; 2007 m. – 7 tūkst. Lt; 2008 m. – 12,3 tūkst. Lt; 2009 m. – 19 tūkst. Lt; 2010 m. sausį – 19,5 tūkst. Lt. „Esant tokioms išlaidoms, šių metų sausį darželio miegamuosiuose tebuvo 14,5 laipsnio šilumos. Patys esame kalti, kad įmonės taupo sau. Štai ir Vydmantuose, kur kūrenama dujomis, sutaupoma kūrikų atlygio sąskaita, o biudžetinių įstaigų išlaidos – vis didyn. Auga ir skolos, kurios anksčiau ar vėliau Savivaldybės įstaigoms sumokamos“, - piktinosi D.Petreikis.

Jis pritarė kolegos S.Baltuonio nuomonei, jog Savivaldybės įmonėms sukurtos šiltnamio sąlygos, o Savivaldybės administracija jų nekontroliuoja.

Taupyti – bet ne mažinamų atlyginimų sąskaita – paragino rajono tarybos narys Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis, per Nepriklausomybės laikotarpį, pats pripažino, tvirtinantis jau 15-ąjį biudžetą.

„Tačiau tokio regreso, kokį patiriame šiemet, nėra buvę. Sumažinę atlyginimus negausime per 1 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčių. Skolinsimės ne mažiau kaip 5 mln. įvairiems projektams vykdyti. Kodėl įvairių socialinių projektų įstaigos nevykdo savo sąskaita? Atrodo, kad specialiai kuriame įvairias naujas institucijas, kad galėtume išleisti biudžeto pinigus. Ar padoru, kai „Kretingos vandenyse“ rengiami nauji kabinetai, Kretingos šilumos tinklų vadovybė išsimoka didelius atlyginimus, o verslui, žmonėms visiškai nepadedame“, - savo nuomonę išsakė P.Turauskis.

Tačiau rajono tarybos nariai susidūrė su problema, kaip juridiškai įteisinti įpareigojimus įmonėms, kurios, vykdydamos savo veiklą, privalo laikyti šalies įstatymų.

„Komitetų išvados neturi juridinės galios. Taigi ar ne tada, kai mes patys tvirtiname Savivaldybės įmonių balansus, juose ir turėtų atsispindėti įmonių įsipareigojimai rajono labui. Juk apie tą pačią Vytauto gatvę kalbame kokius 3 metus, tačiau jokių įpareigojimų „Kretingos vandenims“ neįforminame“, - kalbėjo tarybos narys Kontrolės komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius. Apie tai, kad turi būti patvirtintas ekonominių priemonių planas, kalbėjo ir tarybos narė Vida Giedrimienė.

„Kalno popierių nereikia. Tačiau jeigu mes savo svarstymų, susijusių su numatomais atlikti konkrečiais darbais, neįforminsime, tai ir gyvensime su nuolatiniu „gal“, - įsitikinusi tarybos narė.

Gi tarybos narys J.Pelionis papriekaištavo, kad lygiai apie tą patį rajono tarybos nariai kalbėjo prieš metus, tačiau per tą laiką niekas nepasikeitė – kalbos taip ir liko kalbomis.

Kretingos darbo biržos duomenimis, vakar Kretingos rajone buvo 3 tūkst. 751 bedarbis, nedarbo lygis – 13,02 proc. Šie – nemažėjantys – skaičiai ir kelia nerimą rajono tarybos nariams, kurie baiminasi, kad didėjant nedarbui, žlungant smulkiajam verslui į biudžetą nebus surinkti planuojami 9 mln. 773 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio.

• Rašyti komentarą (16)