„Jurgio pelkėje“ - žiemojančių ančių kolonijos

Pranciškonų bendruomenei priklausančio seno medinio namo, esančio pakalnėje už „Špitolės“, teritorija šią žiemą pavirto grožio ir gyvybės oaze: į Akmenos užutekį, susitvenkusį palei namą, suteka net 7 per šalčius čiurlenantys šaltiniai, o neužšalęs vanduo ir šios sodybos gyventojo Jurgio Brikmano rūpestis teikia prieglobstį šimtams čia žiemojančių ančių.

Brolis Benediktas džiaugiasi Jurgio Brikmano (dešinėje) rūpesčiu išpuoselėta jų brolijai priklausančios sodybos aplinka ir jo dėmesiu gyvajai gamtai.

„Pernai vasarą šioje sodyboje priglausti benamiai išvalė Akmenos pakrantę, išvežė kalną šiukšlių. O Jurgis šią vietą pavertė japonišku sodu, kuriame kalbasi vanduo ir akmenys, medžiai ir paukščiai. Ir žmogus – tarp jų. Viską padiktavo pati gamta. Jurgio rankos tik išlaisvino tą grožį“, - taip šios oazės atsiradimą apibūdino brolis pranciškonas Sigitas Benediktas Jurčys. Ir prasitarė, kad mažakalbis J.Brikmanas taip subtiliai jaučiąs žmogaus ir gamtos ryšį, jog natūraliai prabyląs išminties ir poezijos skambesio kupinais japoniškais trieiliais.

Kai sodyboje apsigyveno ir ją sutvarkė J.Brikmanas, šią vietą imta vadinti tiesiog „Jurgio pelke“.

„Pažiūrėkit, kokie stebuklai: šiemet tvyro toks šaltis, o šaltiniai čiurlena, jų vanduo tarytum dainuoja tviskančiame sniego baltume. Ana va - dvi angos įmūrytos į namo pamatus, ir pro jas į užutekį subėga vanduo iš dviejų šaltinių. Visgi kokie protingi žmonės statė šį namą“, - rodydamas specialiai išmūrytas ertmes, samprotavo J.Brikmanas.

Būna dienų, kai į pelkę suskrenda šimtai ančių, o žemė nuo jų gausos pasidengia pilkšvai rusvu plunksnų kilimu. Palesti ir sušilti būryje gentainių čia atskrenda ir žiemoti pasilikusi vieniša gulbė.

Aplink namus Jurgis pastatė per dešimt įvairaus dydžio lesyklų, į kurias pasisotinti suskrenda zylės, žvirbliai, čiurliai, sniegenos. Šeimininkas apie inkilus vėlgi prabyla filosofiškai: „Man sodyba be inkilų – tarsi pilkoji zona, kur nėra gyvybės“.

Kas yra baisiausia ir žmogui, ir gyvūnui, svarstė Jurgis: „Ogi – alkis. Palesinu paukštelius ir žinau, kad maistas teiks šilumą jų kūnams, taip jie ištvers stingdantį nakties šaltį“.

J.Brikmanas sakė, jog paukščius jis maitinąs gelbstint broliams pranciškonams – brolis Benediktas nuperkąs grūdų, maisto atliekų parūpina ir labdaros valgykla. Kasdien paukščiams jis sulesina po kelis kilogramus grūdų. Todėl paukščių globėjas kreipiasi į geradarius: gal ūkininkai galėtų paaukoti grūdų, - antys ypač mėgstančios kviečius. Jeigu į J.Brikmano prašymą atsirastų norinčių atsiliepti, jis prašo atvežti grūdus prie „Špitolės“ ir paskambinti jam telefonu 8 679 35764.

Paukščiai, Jurgio žodžiais, neliksią skolingi žmonėms už jų rūpestį – jie atsidėkosią pavasarį netylančiomis trelėmis ir savo darbštumu, naikindami parazitus iš sodų, daržų ir miškų. O antys džiugins praeivius voromis paskui jas po vandens telkinius sekiojančių mažylių.

• Rašyti komentarą (0)