|
|
|
Dilema: kurį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkti
Mėnuo-antras, ir Kretingos rajono gyventojai bendrovei Kretingos šilumos tinklai turės pranešti apie savo sprendimą, kurį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą jie pasirinko. Kad gyventojams būtų lengviau apsispręsti, informaciją jiems ketinama pateikti per daugiabučių namų gyventojų susirinkimus – jie bus pradėti rengti antrojoje vasario mėnesio pusėje. Bendrijų gyventojams informaciją pateiks bendrijų pirmininkai, kuriuos į susirinkimą pakvies bendrovė Kretingos šilumos tinklai. „Primygtinai gyventojams niekas nepirš vieno ar kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Turėdami informacijos, jie patys nuspręs, kas jiems geriau. Tačiau patarčiau, kad susirinkimuose dalyvautų kiek galint daugiau namo butų savininkų, nes sprendimą turės priimti daugiau kaip pusė daugiabučio namo butų šeimininkų. Atlikus apklausą, sprendimas bus užfiksuotas protokoluojant“, - „Pajūrio naujienoms“ teigė bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas Rimantas Dulkys. Rajono gyventojams siūlomi du apsirūpinimo karštu vandeniu būdai: kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo; antras – kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Šie apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra numatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu. „Iki šiol Kretingos rajono daugiabučių namų gyventojai karštu vandeniu buvo aprūpinami, taikant antrąjį būdą, tai yra, kai šilumą karštam vandeniui ruošti tiekia mūsų bendrovė, o geriamasis vanduo perkamas iš „Kretingos vandenų“, - patikslino R.Dulkys. Kas gi atsitiktų, jeigu gyventojai pasirinktų pirmąjį būdą? Anot specialistų, tokiu atveju atsiranda tarpininkas, ir karšto vandens tiekėjo veiklos sąnaudos bus įtraukiamos į gyventojams skaičiuojamus mokesčius. Iš anksto rengdamasi galimam rajono gyventojų sprendimui pasirinkti pirmąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, bendrovė Kretingos šilumos tinklai rajono Savivaldybės tarybai parengė tvirtinti sprendimo projektą „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“. Jame buvo numatyta, kad šis mokestis sudarytų 3,26 Lt (be PVM mokesčio) per mėnesį už vieną apskaitos prietaisą. Tačiau rajono taryba praėjusiame posėdyje nepatvirtino šio mokesčio, nes, tarybos narių nuomone, šis mokestis – per didelis ir turėtų būti mažinamas. „Bendrovė negali dirbti nuostolingai: jeigu gyventojai pasirinks pirmąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, Kretingos šilumos tinklai turės papildomų išlaidų: karšto vandens vartotojams reikės įrengti naujus antimagnetinius vandens skaitiklius, kuriems sumontuoti reikės suburti naują brigadą, aprūpinti ją įrankiais, transportu. Be to, naujuosius skaitiklius reikės ir nupirkti – vienas jų kainuoja 32 Lt (be PVM). Todėl bendrovė planuotų imti 100 tūkst. Lt paskolą“, - kalbėjo R.Dulkys. Skaičiavimai buvo atlikti, remiantis tuo faktu, jog rajone yra maždaug 3 tūkst. karšto vandens vartotojų. Jiems visiems pasirinkus pirmąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, skaitiklio aptarnavimo mokestis ir sudarytų 3,26 Lt per mėnesį. Patirtas išlaidas bendrovė susigrąžintų per 4 metus. „Jeigu pirmąjį būdą pasirinks, tarkim, trečdalis ar pusė gyventojų, tada sąmata bus perskaičiuota pagal kitus – patikslintus – skaičius. Taigi keistųsi ir aptarnavimo mokesčio dydis“, - paaiškino R.Dulkys. Be to, daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai gauna karštą vandenį, papildomai reikėtų įrengti iki 5 tūkst. Lt kainuojantį šilumos skaitiklį, kuris fiksuos sunaudotą energiją karštam vandeniui pašildyti bei cirkuliacijai. Bendrovės patirtos išlaidos vėlgi kristų ant gyventojų pečių. Pirmąjį būdą pasirinkusiems vartotojams atsirastų nepatogumų, nes du skirtingoms bendrovėms – Kretingos šilumos tinklams ir „Kretingos vandenims“ – priklausančius skaitiklius aptarnautų bei tikrintų dvi skirtingos brigados. Vadinasi, tos dvi brigados bus išlaikomos vartotojų sąskaita. Lietuvos Vyriausybė, patvirtinusi naujus apsirūpinimo karštu vandeniu būdus, siekia sumažinti vagiliavimų, piktnaudžiavimų neteisingai nurodant sunaudoto vandens kiekį atvejų. Įrengus antimagnetinius skaitiklius, jų turėtų sumažėti. Jeigu buto savininkas neįsileis į butą kontrolierių, neatsižvelgiant į skaitiklių parodymus, jam bei šeimos nariams iškart bus taikomas normatyvas, tai yra 92 litrai vandens per parą 1 žmogui. Rajono daugiabučių namų gyventojams nusprendus apsirūpinti karštu vandeniu pagal antrąjį ir dabar tebegaliojantį būdą, bus numatyti terminai, per kuriuos turimi vandens skaitikliai bus pakeisti į naujus antimagnetinius.
|
|
