|
|
|
Kretingiškiai galės pažvelgti į miesto praeitį
Pagaliau kretingiškiai turi knygą apie Kretingą: dienos šviesą išvydo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Juliaus Kanarsko monografija „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“. Anot autoriaus, jam jau seniai kilusi mintis, kad Kretingai reikalinga tokia knyga, kuri apžvelgtų jos istoriją. Kretingos istorijos tematika yra rašę įvairūs autoriai: istorikai, archeologai. Jau nuo 1935 metų Kretingos muziejuje kaupiama tokia medžiaga. J.Kanarskas, 1983 metais atvykęs į Kretingą, pradėjo dirbti vyr. metodininku paminklų apsaugai. Dirbdamas šį darbą jis pradėjo kaupti medžiagą iš įvairių istorinių knygų bei kitų prieinamų šaltinių. Medžiagos apie Kretingą ieškojo ir tarpukario spaudoje, įvairių organizacijų leidiniuose. Tačiau būdamas metodininku paminklų apsaugai ir rinkdamas medžiagą apie Kretingos istoriją, jautė poreikį dirbti muziejuje. J.Kanarskas teigė ir šiandien esantis dėkingas muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei, kuri 1990 metais jį priėmė dirbti, bei kolegoms, kurie padėjo kaupti istorinę medžiagą. Mintis parašyti knygą gimė 1993 metais. Imtis tokio darbo pasiūlė „Pajūrio naujienos“. Tačiau dėl finansinių galimybių noro įgyvendinti nepavyko, o surinkta medžiaga taip ir liko gulėti. Artėjant Kretingos miesto 750 metų jubiliejui ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui, Kretingos rajono savivaldybė, tuo metu mero pareigas ėjusiam Valerijonui Kubiliui, Kultūros skyriaus vedėjai Reimundai Ruškuvienei kilo mintis išleisti knygą. Geru žodžiu autorius mini ir Šventosios girininkijos girininką Rimantą Kviklį, kuris taip pat dėjo visas pastangas, kad knyga būtų išleista. Todėl, anot autoriaus, jam pačiam liko tik patobulinti anksčiau surinktą medžiagą. Buvo rengiami du knygos variantai: vienas – dabartinis, kitas - knyga turėjo išeiti trečdaliu storesnė - su daugiau teksto ir iliustracijų. Ekonominė krizė lėmė knygai išeiti plonesnei – 300 puslapių. Pasak J.Kanarsko, knyga nėra detali Kretingos miesto istorija, tai - labiau istorijos apžvalga nuo seniausių laikų iki šių dienų. Apžvalga daryta per daug nesigilinant į kai kurias asmenybes, pavyzdžiui - į Joną Karolį Chodkevičių. Monografijos tikslas - kad ją perskaitę kretingiškiai turėtų supratimą, kas vyko Kretingoje įvairiais istoriniais tarpsniais. Nes čia buvęs kitoks gyvenimas negu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Kretinga turėjo savo gyvenimą ir jis skyrėsi net nuo artimiausių kaimynų – Skuodo, Telšių, Palangos. Kretingoje buvo įvairių asmenybių, koregavusių miesto gyvenimą. Viena jų – vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, kuris rūpinosi, kad Kretingoje atsirastų vidurinė mokykla, prasidėtų mūrinių pastatų statyba, nes praktiškai iki VIII amžiaus Kretinga buvo medinis miestas, turėjęs tik tris mūrinius pastatus – rotušę, svečių namus ir prieglaudą. Vyskupo nuomone, mūriniai namai pirmiausia turėjo atsirasti aikštės kampuose. Kretingos vienuolyne gyveno dvi garsios asmenybės - Jurgis Ambraziejus Pabrėža, prisidėjęs plėtojant Lietuvos botanikos mokslą, ir Simonas Grosas, parašęs pirmąją lietuvišką gramatiką. Kretingiškiams žinomas ir tėvas Augustinas Dirvelė - buvęs provincijolas, gerai sakęs pamokslus. Tai jo ir tėvo Kazimiero Čepulio dėka Kretingoje atsirado pranciškonų gimnazija, lurdo grota, Jurgio Pabrėžos koplytėlė. Anot J.Kanarsko, publikacijų, straipsnių Kretingos istorijos tema nėra gausu, tačiau jų galima rasti istorinėje literatūroje. Pati pirma knygutė, skirta Kretingos istorijai, pasirodė 1906 metais. Ją parašė Kauno gubernijos statistikos komiteto sekretorius Konstantinas Gukovskis ir Kretingos liaudies mokyklos mokytojas Aleksejus Drobenko. Jų parengta istorinė apybraiža buvo išleista kaip atskiras spaudinys – apie 16 puslapių knygutė „Kretingos miestelis“. Ji buvo parašyta rusų kalba, be iliustracijų. Knygutėje buvo pateikta statistinė istorinė apžvalga. Antra knyga, kur buvo skiriamas tinkamas dėmesys Kretingai, buvo Kretingos pranciškonų vienuolyno kunigo Justino Konstantino Vaškio knyga „Pranciškonai Kretingoje“, išleista pranciškonų spaustuvėje. Vertingų publikacijų yra parašęs ir tarpukariu mokytojavęs bei buvęs gimnazijos direktorius kunigas Petras Ruškys. Jo straipsniai - vertingi, rašydamas juos naudojosi vienuolyno archyvais. Tačiau knygos, kur būtų apžvelgta Kretingos istorija, taip ir nebuvo.
|
|
