|
|
|
Kretingiškiai nežino, kuo kvėpuoja
Žemo slėgio vakarais Kretingos gyvenamųjų namų rajonus nugula smogas. Ir vaiskiomis žiemos dienomis iš kai kurių privačių namų kaminų kyla juodas dūmas, skaitytojų manymu, skleisdamas aitrų deginamo plastiko, padangų ar kitokių atliekų kvapą. Aplinkosaugininkų rankos prieš gamtą teršiančius privačių namų šeimininkus, deja, yra surištos. Negali brautis į privačią erdvę Šią šaltą žiemą krosnimis besišildantys kretingiškiai sakė anksčiau laiko sukūrensiantys sezonui numatytus malkų bei anglių resursus. Todėl yra ir tokių, kurie į krosnį sukiša viską, kas atlieka ir kas dega. „Jei kaimynai nebeapsikenčia iš konkretaus asmens namų kamino nuolat sklindančios smarvės ir praneša mūsų tarnybai, tuomet, turėdami konkrečių faktų, galime patikrinti šio gamtos teršėjo krosnį. Tačiau šiaip sau brautis į privataus žmogaus erdvę ir tikrinti krosnis neturime teisės – nėra tokio įstatymo“, - tvirtino Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius. Anot jo, netgi policijos pareigūnai, nesant konkrečių nusižengimų, negali įeiti į privačią teritoriją, o ką kalbėti apie aplinkosaugininkus: kaip galima be oro užterštumo tyrimų įrodyti, kad asmuo padarė žalą gamtai – oro neparagausi ir nepačiupinėsi. Pagal konkrečius skundus jie vyko į Muitinės g. 14 bei vieną gyvenamųjų namų Telšių gatvėje, kur buvo nustatyta, jog šeimininkai kūreno plastiko butelius. Nemano, kad kūrentų padangas E.Mikaločius nenorėtų sutikti su nuomone, kad kretingiškiai savo namų krosnyse kūrena padangas: „Žmogus neterš savo kaminų guma. Nuo gumos, o ypač nuo plastiko, ant kamino sienų, esant dideliam temperatūrų skirtumui, lieka kibių sutirštėjusios masės apnašų“. Kartais žmonės pagal ore sklindančią aitrią smarvę nusprendžia, kad šeimininkai degina padangas. Tačiau ir kūrenant baldines plokštes, į orą kyla tiršti ir aitraus kvapo dūmai. Bet kenksmingų dulkių į atmosferą neturėtų būti išmetama, nes šių plokščių klijai yra gaminami vandens pagrindu. „Patikrinome buvusias Vydmantų daržininkystės ūkio dirbtuves: juodi tiršti dūmai ten kilo nuo deginamų atraižų su beržo žievėmis“, - teigė E.Mikaločius. Dar neseniai kretingiškiams buvo sudėtinga atsikratyti nebenaudojamomis padangomis. Stambiais kiekiais jas vežant parduoti į specialias utilizacijos įmones, už 1 toną padangų tekdavo mokėti 450 Lt. Dabar, įvedus vietinės rinkliavos mokestį, kretingiškiai nebenaudojamas padangas palieka prie komunalininkų išvežamų nuosavų konteinerių. Tačiau išlieka problema, kaip atsikratyti nebereikalingu šiferiu: utilizacijos įmonei už 1 t šiferio tenka mokėti 650 Lt. Tikrina galingas krosnis E.Mikaločiaus žodžiais, jų tarnyba pagal aplinkosaugos reikalavimus privalo tikrinti tik nuo 0,5 megavato (MW) ir galingesnes kietuoju kuru kūrenamas krosnis, kurių privačių namų šeimininkai neįsirengia. Taip pat tikrinamos 1 MW ir daugiau galingumo turinčios skystuoju kuru ar dujomis kūrenamos krosnys. Suradę konkretų pažeidėją, aplinkosaugininkai kviečia specialistus iš Jūrinių tyrimų centro Klaipėdoje, kad šie paimtų oro mėginius ir ištirtų, o aplinkosaugininkai skiria baudą. Administracinės baudos už gamtai padarytą žalą dydis – nuo 200 iki 800 Lt. Pažeidėjas taip pat įpareigojamas nebedeginti kuro, išskiriančio kenksmingas medžiagas, ir yra kontroliuojamas, ar laikosi tų nurodymų. Oro mėginiai, anot E.Mikaločiaus, buvo paimti baldų įmonėje „Mano baldai“ ir nustatyta padidėjusi tarša. Įmonės savininkai sumokėjo baudą. Tačiau E.Mikaločius mano, kad baudos – per mažos, kad atlygintų gamtai ir žmonių sveikatai padarytą žalą. „Kuo mes kvėpuojame, iš esmės - nežinome. Savivaldybė galėtų užsakyti, kad Jūrinių tyrimų centras atliktų Kretingos miesto oro laboratorinius tyrimus. Tačiau niekas nenori tuo užsiimti, - žodis „krizė“ dabar yra visagalis“, - samprotavo E.Mikaločius. Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Arkušauskienė teigė, jog į orą išmetama teršalų iš šių kurą deginančių šaltinių: - iš dujinių 0,12 – 1 MW galingumo katilų – anglies monoksidas (arba smalkės); - iš dujinių 1-50 MW galingumo katilų – kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto oksidas, sieros dioksidai ir kt. Tačiau iš kietojo kuro katilų nuo 0,12 iki 50 MW galingumo išsiskiria kietosios dalelės, anglies, azoto ir sieros dioksidai ir kt. Jūrinių tyrimų departamento Auditinės kontrolės skyriaus vedėjos Aidos Garšvienės komentaras: - Iš tikrųjų vienkartinis momentinis oro taršos matavimas negali būti išsamus, nes situacija nuolat keičiasi. Lietuvoje pagal ES reikalavimus jau yra įrenginėjamos oro taršos matavimo stotelės, kurios fiksuoja pokyčius kas 3 min. Tikrinama, kiek į atmosferą pakliūva kietųjų dalelių, sieros, azoto dioksido, anglies monoksido. Lietuvoje jau yra įrengta 13 tokių stotelių, Klaipėdoje – 2: Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Klaipėdoje labiausiai yra padidėjusi kietųjų dalelių tarša, sausį per anticikloną buvo fiksuota net 11 kartų virš normos. Tačiau šio taršos proceso neįmanoma suvaldyti: per šalčius katilinės kūrena ką tik beturi, kad apšildytų būstus.
|
|
