|
|
|
Kurčias pažeidėjų deryboms ir pasiteisinimams
Vairuotojai jau apsiprato su keliuose visą parą budinčiais stacionariais greičio matuokliais, kurių tinklas „uždengė“ ir Kretingos rajoną. Nors šiuos nepermaldaujamus greičio „prievaizdus“ pamėgo ne visi eismo dalyviai, tačiau mažėjantys avarijų skaičiai džiugina projekto rengėjus.
„Stacionarus greičio matuoklis nufotografuoja visus pažeidėjus – nesvarbu, ar jis yra Seimo narys, ar asmuo, turįs įtakingų pažinčių ir pan. Nelieka nepastebėtas nė vienas greičio mėgėjas“,- įrangos pranašumus įvardino Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Budginas, per 2009 metus išnagrinėjęs apie 900 greičio viršijimo atvejų, užfiksuotų stacionarių greičio matuoklių. Per 2008-2009 metus Lietuvoje įdiegtas 151 greičio matuoklio tinklas: 32 jų veikia Žemaitijoje. Kretingos rajono keliuose įrengti 4 stacionarūs greičio matuokliai: du – kelyje Šiauliai-Palanga ir po vieną – keliuose Kretinga-Skuodas bei Klaipėda-Liepoja, netoli Palangos viaduko. „Ypač nerimą keldavo staigus kelio Klaipėda-Liepoja posūkis netoli viaduko. Šiame ruože vairuotojai, neatsižvelgę į greitį ribojančius ženklus, išlėkdavo į laukus ir avarijos baigdavosi tragiškai. Kai šiame kelyje atsirado stacionarus greičio matuoklis, tokių nelaimių kol kas neįvyko. Eismo įvykių sumažėjo ir kituose keliuose, kur veikia radarai“,- pastebėjo A.Budginas, kuris pritartų, kad greičio matuoklių tinklas būtų plečiamas.
Per dieną – kelios „fotosesijos“ Į teritorines policijos įstaigas nuotraukos su pažeidimais atkeliauja iš bendros duomenų bazės, esančios Vilniuje. Apie padarytą pažeidimą vietos policijos pareigūnai informuoja nufotografuotos transporto priemonės savininką, kuriam ir tenka sumokėti baudą. Nebent paaiškėja, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kurį savininkas gali nurodyti. A.Budgino žiniomis, planuojama, kad ateityje nuotraukos bus siunčiamos pažeidėjams į namus. Pasitaiko, kad per vieną dieną žmogus spėja „nusifotografuoti“ keliose vietose. Pažeidėjai prisipažįsta ne visuomet pastebintys ir fotoaparato blykstę – ypač saulėtą dieną.
Kelių policijos poskyrio viršininkas teigė nesusidūręs su tokiu atveju, kad pažeidėjas bandytų užginčyti stacionaraus greičio matuoklio nuotrauką. Jei pažeidėjas teisintųsi greitį viršijęs dėl svarbios priežasties, pavyzdžiui, skubėjo į ligoninę, tam jis turėtų pateikti neginčijamų įrodymų. „Kartais nuotraukose matyti ir kiti taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, nesegimi saugos diržai, vairuotojas kalba mobiliuoju telefonu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad paaiškėja, jog vairuotojas net neturėjo teisės vairuoti,- sakė A.Budginas. – Tačiau nėra įrengimų, kurie fiksuotų tik šiuos pažeidimus ir tada, kai greitis neviršijamas. Tokie matuokliai nepatikrins ir vairuotojų blaivumo. Taigi kol kas įranga negali visiškai pakeisti policijos pareigūno darbo“. Tikslas – drausminti, o ne bausti Nors vietiniai vairuotojai jau atmintinai žino, kuriuose kelių ruožuose stovi „inkilai“, dabar apie juos dar perspėja ir neseniai įteisintas naujas kelio ženklas. „Žinodamas, kur stovi greičio matuoklis, vairuotojas gali greitį sumažinti tik tame konkrečiame ruože, o vėliau ir vėl paspausti greičio pedalą. Tai pastebi ir policijos pareigūnai, kai patruliuoja nedideliu atstumu nuo greičio matuoklio, - kalbėjo A.Budginas. – Taigi efektas gali būti trumpalaikis. Daug svarbiau - ugdyti įpročius visą laiką važiuoti saugiu greičiu“. „Stacionarių greičio matuoklių tikslas yra ne bausti, o tik drausminti greičio mėgėjus – kad tam tikruose avaringuose kelių ruožuose jie „numuštų“ greitį. Nesiekiama iš baudų surinkti pelną“,- tikino Algirdas Grincevičius, bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono direktorius. Šiai bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcija patikėjo įrengti greičio matuoklių tinklą visoje šalyje. „Užkliūva“ vandalams Bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas Dmitrij Polikarpov tvirtino, kad visi užmiesčio keliuose esantys stacionarūs greičio matuokliai yra veikiantys. Jie greitį viršijantį automobilį pastebi 20-30 metrų atstumu, o jam priartėjus automatiškai įsijungia blykstė ir fotoaparatas užfiksuoja pažeidėją. Šia „fotosesija“ apsidžiaugia ne visi vairuotojai – kai kurie jų, tikėdamiesi panaikinti įkalčius, bando suniokoti „inkilą“. Pasak A.Grincevičiaus, taip elgtis - beprasmiška, nes pažeidėjo nuotrauka belaidžiu ryšiu iš karto yra persiunčiama į bendrą duomenų bazę, todėl greičio matuoklio dėžėje nesaugomi jokie duomenys, kuriuos būtų galima sunaikinti. „Saugomi ir patys greičio matuokliai – juos judinant, laužant policijai perduodamas aliarmo signalas. Matuoklis kainuoja brangiai, todėl už jo sugadinimą vandalams grėstų baudžiamoji atsakomybė“,- sakė A.Grincevičius. Išlaikyti vieną stacionarų greičio matuoklį mėnesiui valstybei kainuoja apie 2 tūkst. 700 Lt, įskaičiuojant ir mokesčius už elektros energiją. Pasak „Fimos“ atstovų, stacionarūs greičio matuokliai veikia esant nuo 32 laipsnių šalčio iki 50 laipsnių karščio, jie pajėgūs nufotografuoti automobilį, kuris lekia iki 250 km per val. greičiu. Galima paklaida – iki 3 proc., kai transporto priemonės greitis siekia 100 km per val. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Narbuto komentaras: „Pastebėjome, kad kai kuriuose ruožuose, kur veikia greičio matuokliai, eismo įvykių visai neliko. Todėl planuojame kai kuriuos greičio matuoklius perkelti į kitas avaringas vietas. Stacionarūs greičio matuokliai pastatyti tuose ruožuose, kur būdavo gausu eismo įvykių ar intensyvus eismas. Kiekvienoje apskrityje veikia ir mobilūs greičio matuokliai, kurie yra įdiegti nepažymėtuose policijos automobiliuose. Ar tankinti stacionarių greičio matuoklių tinklą, spręsime po ketverių metų – įprastai per tokį laiką analizuojama avaringumo statistika ir numatomos priemonės.“
|
|
