Per šventą Agotą dalijo ir pardavė tik šventintą duoną

Jau penktus metus bendrovė „Klaipėdos duona“ vasario 5-ąją – šv.Agotos dieną – kretingiškiams dovanojo mažus kepalėlius duonos, kuriuos po šv.Mišių šios bendrovės firminėje parduotuvėje Kretingoje pašventino pranciškonas brolis Evaldas Darulis. Tuo pat metu buvo pašventinta ir visa parduotuvėje esanti duona.

Brolis pranciškonas Evaldas Darulis pašventino visą tądien parduotuvėje buvusią duoną.

Vidurdienį, pasibaigus Sumai Kretingos bažnyčioje, prie „Klaipėdos duonos“ parduotuvės Vytauto gatvėje nutįso ilga eilė. Bendrovės atstovės tądien išdalijo per 700 specialiai iškeptų kepalėlių, sveriančių po 70-100 g.

„Šventoji Agota yra duonos globėja, ir kiekvienos duoną gaminančios bendrovės reikalas - pažymėti šią dieną ar ne. Mūsų bendrovės tradicija tikintiesiems išdalinti pašventintą duoną užgimė bendraujant su broliais pranciškonais“, - kalbėjo bendrovės „Klaipėdos duona“ firminės prekybos vadovė Irena Antoniuk.

„Klaipėdos duona“ bendradarbiauja taip pat su Gargždų ir kai kuriomis Klaipėdos parapijomis.

Pašventintos duonos parsinešti atėjusi Birutė Stulgaitienė sakė, kad namuose būtinai turį būti Agotos duonos, nes ir šiaip iš duonos ateinanti sveikata ir ramybė, o iš šventintos - dar ir tikėjimo stiprybė.

Bendrovės „Klaipėdos duona“ darbuotojos kretingiškiams išdalijo per 700 specialiai iškeptų mažų kepalėlių.

„Šventintos duonos parnešti ateinu kasmet: jos reikia, kad namai būtų šventi, nekiltų gaisrai ir kitokios nelaimės. Seniai, dar darželyje sužinojau apie šv.Agotos duoną“, - teigė 20-metė Ieva Račkauskaitė.

Stasys Antanavičius prisipažino eilėje stovįs todėl, kad šventintos duonos parnešti jam liepusi „gaspadinė“: „Vaikystėje atmenu, kaip tėvai sakydavo, kad yra tokia šventa duonelė.

Bet namo pats jos parnešiu pirmąsyk“, - atviravo 71-erių kretingiškis.

Pačios suraikytą puskepalį duonos pašventinti iš namų atsinešusi Liudvina Valantienė sakė, jog šią duoną ji išdalinsianti globojamiems seneliams ir pažįstamiems, kurie patys ateiti negali.

Per 700 kepalėlių duonos, anot vyriausiosios pardavėjos Janinos Ramanauskienės, kretingiškiams buvo išdalinta per pusvalandį. „Nė nepajutome padidėjusio krūvio, žmonės eilėje nesistumdė: įeidavo per pagrindinį įėjimą, o išeidavo pro galines duris. Per šv.Agotą užgimė graži tradicija, ir Dievas, matyt, laimina mūsų darbą“, - sakė J.Ramanauskienė.

Kur dėti senąją, anksčiau šventintą Agotos duoną?

Pranciškonas kunigas Evaldas Darulis: „Nėra tokių taisyklių, kaip elgtis su senesniąja šventinta duona. Galima ją sudeginti ar atiduoti sulesti paukščiams. Tačiau mano šeimoje nebuvo tradicijos deginti duoną. Sykį įvyko toks nutikimas: kai dėdė įmetė duonos gabaliukus į krosnį, akimirksniu iš ugniakuro išlėkė kibirkščių spiečius. Namiškiai tada kalbėjo, kad Agotos duona saugo nuo ugnies, todėl ir išstūmė ją iš krosnies. Mano močiutė atiduodavo sučiulpti senąją duonelę, vaikystėje ji man atrodė be galo skani“.

***

Faktai

Pagal šventųjų gyvenimų aprašymus Agota gimė III a. pradžioje turtingoje šeimoje Sicilijoje.

Priėmusi krikščionišką tikėjimą, ji nusprendė gyventi nekaltybėje. Atsisakiusi tekėti už Katanijos miesto prefekto, buvo jo persekiojama pagal tuometinius antikrikščioniškus įstatymus.

Agota buvo atiduota į viešnamį, vėliau įmesta į kalėjimą, kur jai nupjovė krūtis. Po kankinimų buvo sudeginta ant laužo.

Paveiksluose šv.Agota vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau, vengiant tokio žiauraus vaizdo, krūtys buvo pakeistos dviem kepalėliais duonos. Dėl to, kad Agota buvo sudeginta ant laužo, ji laikoma sergėtoja nuo ugnies.

• Rašyti komentarą (5)