Pagalbos šauksmas iš Kretingos – į klaipėdiečių ausį

„Žinojome, kad ateis tokia diena, bet slapčia vylėmės – gal ne taip greitai“,- prisipažino ilgametė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerė Audrona Daškevičienė. Jai, kaip ir dar dviem kolegėms, teks atsisveikinti su savo darbo vieta – vietinių gaisrinės dispečerių darbą perėmė Bendrasis pagalbos centras.

Iki šiol į nelaimę patekę kretingiškiai telefono ragelyje išgirsdavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerės Audronos Daškevičienės balsą. Dabar skambučiai iš mūsų rajono peradresuojami į Bendrąjį pagalbos centrą Klaipėdoje.

Jau adabar mūsų rajono gyventojams surinkus trumpąjį gaisrinės telefoną 01, arba atitinkamą numerį mobiliuoju telefonu, ragelyje pasigirsta Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus budėtojo balsas.

Šio BPC skyriaus viršininkas Rolandas Milius neslepia – neretai žodį „Klaipėda“ išgirdę žmonės sutrinka: atsiprašo ne čia pataikę arba iš karto pameta ragelį. Tik budėtojui paaiškinus, kad BPC administruoja kai kurių rajonų trumpuosius gaisrinės numerius, skambintojas praneša, kur ir kokia nelaimė nutiko.

BPC Klaipėdos skyrius skambučių numeriais 01, 011, 101 administravimą Kretingos rajono, kaip ir Plungės rajono bei Rietavo savivaldybėse, perėmė prieš gerą savaitę. Dar ilgiau – bene pusmetį - ši sistema veikia ir Gargžduose.

Modernizuos pagalbos centrą Klaipėdoje

Netrukus BPC Klaipėdos skyrius turėtų perimti ir pagalbos telefono numerį 112 – šiuo numeriu paskambinus mūsų rajone kol kas atsiliepia policijos komisariato budėtojas.

Pagalbos numeris 112 diegiamas visoje Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Komisijos reikalavimus –tokiu numeriu gelbėjimo tarnybas galima išsikviesti visose Europos Sąjungos šalyse.

Pasak BPC Klaipėdos skyriaus viršininko Rolando Miliaus, kol kas visa reikalinga technika įdiegta tik Vilniaus apskrityje. Ten telefono numeriu 112 galima išsikviesti visas gelbėjimo tarnybas, o BPC budėtojai iš karto mato, ir iš kokios vietovės skambina į nelaimę patekęs žmogus.

„Planuojama, kad kitais metais tokia moderni įranga bus įdiegta ir mūsų apskrityje. Klaipėda taptų antruoju visa technika aprūpintu centru. Tačiau tai – tik optimistinės prognozės. Kaip jas seksis įgyvendinti, priklausys nuo to, kiek lėšų skirs Vyriausybė“,- sakė R.Milius, pridūręs, kad strateginio plano terminas – iki 2013 m.

Visos tarnybos – vienose rankose

Kol kas BPC Klaipėdos skyriuje nėra įdiegta technikos, kuri pareigūnams leistų elektroniniuose žemėlapiuose iš karto matyti vietą, kurioje yra skambintojas.

Be to, šiuo metu BPC darbuotojai apie gaisrus vietiniams ugniagesiams perduoda telefonu. Tačiau ateityje tarnybose bus įrengti infoterminalai, kuriais pranešimai apie nelaimes bus perduodami elektroniniu būdu. Tačiau žmogaus skambutį sujungti su reikiamomis gelbėjimo tarnybomis BPC Klaipėdos skyriaus darbuotojai gali ir dabar.

Paklaustas, ar vienas apskrities centras nebus pernelyg apkrautas darbu, kai iki šiol jį pasidalindavo rajoninės tarnybos, R.Milius sakė: „BPC darbuotojų skaičius nesikeis – jis bus lygiai toks pats, koks ir iki šiol visuose rajonuose. Tiesiog optimizuojamas pats valdymas“.

R.Miliaus teigimu, žmonėms lengviau suteikti pagalbą, kai visos specialiosios tarnybos bus vienose rankose.

„Budėtojas iš karto matys, kokios pagalbos reikia: policijos, gaisrinės, medikų, o gal ir visų iš karto, jei nelaimė didelė. Be to, bus galima sutelkti kelių rajonų pajėgas“, - sakė R.Milius.

Jis užtikrino, kad trumpieji gelbėjimo tarnybų numeriai bus naikinami tik tada, kai jie taps nebereikalingi, o gyventojai įpras naudotis trumpuoju numeriu 112.

Vertinti – dar anksti

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas teigė, jog kol kas per anksti įvertinti naująją, Europos standartus atitiksiančią, sistemą.

G.Bruzdeilinas įžvelgia tik teorinę prielaidą – nesklandumų galėtų kilti supainiojus to paties pavadinimo, tačiau skirtinguose rajonuose esančias gyvenvietes. Taip pat – ir šnekant apie specifines vietoves, kurias vietiniai yra kaip nors praminę ir pan.

„Svarbu, kad dispečeris išsiaiškintų, gautų tikslią ir detalią informaciją, kurią perduotų mums. Tačiau tokių nesklandumų neliks, kai bus galimybė automatiškai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą. Be to, ir anksčiau vieni atsiliepdavo telefonu, o kiti važiuodavo į gaisrą. O vietiniai ugniagesiai, kurie pažįsta vietoves, juk lieka, - kalbėjo G.Bruzdeilinas. – Suprantama, naujausių technologijų neįmanoma įdiegti visose rajonų tarnybose. Todėl norint tobulėti, reikia diegti kuo pažangesnę centralizuotą sistemą“.

Dispečerės atsisveikina su darbu

Kretingos gaisrinėje ugniagesiai dirba keturiomis pamainomis – su jomis kartu budėjo ir keturios dispečerės.

G.Bruzdeilino teigimu, viena Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerė jau prieš pusmetį perėjo dirbti į BPC – ji atitiko statutiniam pareigūnui keliamus reikalavimus.

Likusios dvi valdymo punkto dispečerės su savo darbo vieta Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje turėjo atsisveikinti vakar. Tai padaryti po dviejų mėnesių teks ir paskutiniajai dispečerei – 55 metų Audronai Daškevičienei.

„Darbo neteksiu likus vos keleriems metams iki pensijos“,- sakė su situacija jau susitaikiusi A. Daškevičienė.

Šiuo metu ji nebeatsakinėja į žmonių skambučius – ugniagesiams perduoda iš BPC gautus pranešimus. Vėliau sekti pranešimus apie įvykius, juos perduoti kolegoms ir vykti į gaisrus turės patys ugniagesiai-gelbėtojai. Vienu metu Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje budi du ugniagesių ekipažai.

„Kol kas negalvojau, ką veiksiu likusi be darbo. Tikiu: kol turiu rankas, kojas – neprapulsiu. Darbelį nors laikinam laikui susirasiu. O dirbti galiu viską – nors ir su šluota“,- tikino optimistiškai nusiteikusi A.Daškevičienė.

Vis dėlto, moteris atsidūsta, – darbas gaisrinėje jai buvo kone į kraują įaugęs: per daug metų įsiminė gaisrinės sirenas ir jas lengvai atskiria nuo kitų specialiųjų tarnybų. Net ir laisvadieniu išgirdusi gaisrinės sirenas moteris stabteli susimąsčiusi, kur šįkart įsiplieskė gaisras.

A.Daškevičienė gaisrinės gyvenimą pažįsta nuo 1971-ųjų: joje padirbusi metus, vėliau sugrįžo 1983-aisiais. Nuo tada ji iki šiol klausė mūsų rajono gyventojų pagalbos šauksmo.

„Iš pradžių labai išgyvendavau kiekvieną nelaimę – iki kulnų nudiegdavo. Vėliau kiek apsipratau. Tikriausiai tai ir yra sunkiausia – žinoti, kad vyksta nelaimė, o pats padėti negali. Reikia pasitikėti vyrais, kad jie laiku atvyks ir gerai atliks savo pareigą“,- kalbėjo A.Daškevičienė.

• Rašyti komentarą (0)